Lenkijos ambasadorius Uragvajuje Viktoras (akt. Z.Zapasiewicz) skaudžiai išgyvena netikėtą žmonos Helenos mirtį ir kaltina save už tai, kad ji buvo viena. Į Helenos laidotuves atvyksta senas draugas ir kolega Olegas (akt. N.Mikhalkov), su kuriuo Viktorą sieja bendri diplomatinio darbo ir jaunystės prisiminimai. Kartais Viktoras abejoja savo draugo nuoširdumu ir teisingumu, kartais jam atrodo, kad Olegas toje jų bendroje praeityje buvo ne tik kolega bei draugas, bet ir slaptas Rusijos agentas. Vieną dalyką Viktoras žino tikrai – Olegas mylėjo jo žmoną. Apie tai, ar ši meilė sulaukė atsako, Viktoras bijo galvoti, bet noras sužinoti tiesą netgi po Helenos mirties įkyriai sukasi jo sąmonėje.
Tuo tarpu ambasadoje irgi dedasi nemalonūs dalykai. Konsulas Radka (akt. J. Stuhr) neslepia savo ambicijų užimti ambasadoriaus vietą ir ruošia tam dirvą įvairiais pakankamai bjauriais, komunistinės santvarkos patikrintais būdais. Norėdamas šiek tiek praskaidrinti darbovietės atmosferą Viktoras pakviečia dirbti jauną diplomatą Voldemarą, baigusį mokslus Rusijoje. Šis atvyksta su žmona Oksana (akt. M.Bekker), žavia ir protinga ruse, kuri yra priėmusi Lenkijos pilietybę ir nutraukusi visus ryšius su savo gimtąja šalimi. Tuo tarpu gyvenimas ambasadoje teka įprasta vaga, Viktoras turi gauti savo šaliai didelį sraigtasparnių pardavimo užsakymą ir visas savo pastangas nukreipia ta linkme. Netikėtai į Montevideo atvykusį Olegą jis laiko konkurentu, nors šis viską atkakliai neigia. Sandorio formalumai niekaip nejuda į priekį, Viktoras pradeda manyti, kad ambasadoje kažkas šnipinėja ir pardavinėja informaciją. Jo įtarimai beveik pasitvirtina – gražuolė Oksana elgiasi labai įtartinai, o jos vyras Voldemaras įtariamas dalyvavimu narkotikų aferoje. Visi konfliktai pasiekia kulminaciją, kai į Montevideo vykstantį kongresą vėl atvažiuoja Olegas.
„Persona non grata„ – psichologinė drama, kurioje garsus lenkų režisierius K.Zanussi kalba apie skaudžius ir aktualius dalykus – tiesą ir teisingumą, idealus ir principus. Veiksmas plėtojasi egzotiškuose peizažuose bei interjeruose, diplomatų gyvenimo smulkmenos ir darbo specifika, kuri nuveda net į naktinius klubus ir susitikimus su parduotomis merginomis, tampa subtilios psichologinės linijos kontrapunktu. Filme skamba puiki muzika, išryškinanti pagrindinio herojau charakterį – jis norėjo būti muzikologu. Jos autorius – kompozitorius W. Kilar, kuris dirbo su F. F.Coppola, R.Polanskiu, A.Wajda.
Gdynės kino festivalyje filmas pelnė Žiuri prizą bei apdovanojimą už antrojo plano vyro vaidmenį (Nikita Michalkov). Lenkijos kino akademija juostai skyrė „Erelių“ prizą už geriausią muziką, įgarsinimą ir montažą.
7.4
82
96%
