Penki bičiuliai atvyksta į mažą pajūrio kurortą ir tikisi bent trumpam pasprukti nuo gyvenimo realybės, bet šioje idiliškoje provincijos teritorijoje juos pradeda persekioti sapnai ir iliuzijos. Pusiau autobiografiniame filme Federico Fellini supažindina su gerai pažįstamų bendraamžių būreliu. Jie ką tik atšventė trisdešimtmečius, bet vis dar laikosi nesukūrę šeimų, gyvena kartu su tėvais, nenori ieškotis darbo, nepraleidžia progų pašėlti baruose ir turi madą įsipainioti į nerūpestingus nuotykius. Paskui sijonus nuolat bėgiojantis Fausto visai neseniai prisižaidė ir geriausio draugo sesuo laukiasi nuo jo vaiko. Pradedantis rašytojas Leopoldo desperatiškai trokšta išgarsėti ir paragauti šlovės skonio. Alberto vis dar mėgaujasi amžino vaiko reputacija ir niekaip neskuba užaugti. Rikardo didvyriškai tupi mamai ant spranda ir kasdien storėja, bet visai nesirūpina, kad jo fantastiškai gerą balsą išgirstų kas nors už gūdžios provincijos ribų. Vienintelis Moraldo sugeba klausyti neramaus sąžinės balso, jaučia moralinę atsakomybę už lengvabūdiškus poelgius ir stengiasi užčiuopti gyvenimo prasmę.
Filmas buvo nominuotas "Oskarui" už geriausią scenarijų ir laimėjo Venecijos "Sidabrinį liūtą" už geriausią režisūrą.