Egipte gimęs legendinis kino aktorius Omaras Sharifas ("Lourensas iš Arabijos", "Daktaras Živago") sugrįžta į didžiuosius kino ekranus!
Jis meistriškai vaidina musulmonų tautybės verslininką, kuris šeimininkauja nuosavoje Paryžiaus parduotuvėlėje pavadinimu "Arabo parduotuvė", nes tik arabai leidžia sau dirbti naktimis ir savaitgaliais. Likimo keliai vienišąjį poną Ibrahimą suveda su žydų tautybės jaunuoliu Momo, kuris yra gerokai nusivylęs gyvenimu. Iš namų išėjusio vyresnio brolio jis niekuomet nematė, o su šeimyną palikusia mama senokai neturėjo galimybės pabendrauti. Momo gyvena tik su depresijos kamuojamu nerūpestingu tėvu, kuris net neprisimena jo gimtadienio ir tik retkarčiais grįžta namo.
Ponas Ibrahimas taip pat neturi šeimos, nes jo žmona prieš daugelį metų išvyko laimės ieškoti į Turkiją. Tačiau didžiulę gyvenimo patirtį sukaupęs senolis išmoko savaip džiaugtis gyvenimu ir daugeliui sudėtingų situacijų pritaiko filosofines mintis iš Korano knygos.
"Kodėl tu niekuomet nesišypsai?", - vieną dieną folosofiškasis Ibrahimas paklausia į jo parduotuvę eilinį kartą užsukusio Momo.
"Aš negaliu sau to leisti", - liūdnai atrėžia jaunuolis.
"Tu esi neteisus. Šypsena visuomet suteiks tau daugiau džiaugsmo", - paaiškina senolis.
Jaunasis Momo desperatiškai trokšta išpildyti du didžiausius savo norus - užpūsti žvakutę ant gimtadieninio torto ir prarasti nekaltybę su kaiminystėje gyvenančia nuostabaus grožio raudonplauke prostitute. Tačiau abejos svajonės reikalauja tam tikrų investicijų, o neturtingai gyvenantis jaunuolis beveik neturi pinigų. Būtent todėl Momo ryžtasi vogti iš pono Ibrahimo parduotuvėlės. Geraširdis savininkas viską kuo puikiausiai pastebi, bet kurį laiką visiškai nieko nesako.
Vieną dieną jis vis dėlto nusprendžia suteikti dar vieną gyvenimo pamoką. "Klausyk manęs, mielas drauge. Tu man nieko neskolingas. Jeigu tau iš tiesų reikia vogti, aš norėčiau, kad tai darytum tik mano parduotuvėje", - draugiškai prabyla Ibrahimas. Parduotuvėlės savininkas nujaučia, kad jaunajam Momo labiausiai reikia gero draugo ir pasisiūlo juo tapti.
Ponas Ibrahimas pasisiūlo tapti geriausiu draugu, kuris papasakotų daug svarbių detalių apie Momo šeimą, paaiškintų jam apie nenumaldomos aistros gatvėje dirbančioms prostitutėms blogąją įtaką ir pažertų naudingų gyvenimiškų pamokymų iš pamėgto Korano ("Jeigu nori kažko išmokti, tai neimk į rankas knygos, o tiesiog ateik ir pasikalbėk su kažkuo apie visa tai", "Žmogaus širdis yra tarsi narvelyje uždarytas paukštis - kai tu pradedi šokti, tai širdis dainuoja", "Tu turi tik vieną vienintelę porą kojų, tad privalai jas akylai saugoti").
Netrukus ponas Ibrahimas prasitaria apie savo didžiąją svajonę - kada nors sugrįžti į gimtinę, nes ten galima žavėtis kalnų vaizdais ir užuosti iš kiekvieno turgaus sklindantį vietinio maisto kvapą, su kuriuo jis kadaise užaugo. Už paskutines santaupas senolis nusiperka madingą raudonos spalvos automobilį ir kartu su Momo išsiruošę į kelionę, kuri pakeis abiejų draugų gyvenimus.
Filosofinės išminties ir geros nuotaikos kupinas filmas puikiai perteikia 1960-ųjų Paryžiaus dvasią ir atmosferą, kurią prancūzų kilmės režisierius Francois Dupeyron iliustruoja ano meto muzika, mada, šokiais, automobiliais ir kino žvaigždėmis.
8.0
86
95%
