Juosta “Ponas Tadas” – vienas ambicingiausių ir brangiausių kada nors Lenkijoje įgyvendintų kino projektų. Lenkų ir lietuvių literatūros klasiko Adomo Mickevičiaus poemą ekranizuoti ryžosi lenkų kino klasikas Andrzej Wajda, pagarsėjęs filmais “Kanalas”, “Karta”, “Pelenai ir deimantai”, “Žmogus iš marmuro”, “Žmogus iš geležies” ir kt. “Ponas Tadas” – tai herojinis, tačiau humoro nestokojantis epas apie patriotizmą, pasiaukojimą, narsą ir meilę.
Praėjusio amžiaus pradžios Lietuva. Paslaptingas, į plėšrų peslį panašus vienuolis randų subjaurotu veidu netikėtai pasirodo tai vienoje, tai kitoje prastos reputacijos smuklėje. Ir ten, kur šmėsteli juodas jo apsiaustas, prasideda nelaimės… Bauginantis senis sužalota kaukole trokšta keršto… Mergina vis sugrįžta į sodą, kuriame ji sužadino ne vieno vyro aistrą… Žavi jauna moteris ieško sutuoktinio ir nuo jos grožio bei moteriškų klastų apsvaigę vyrai net nepajunta, kaip patenka į spąstus… Nepatyręs jaunuolis beviltiškai įsimyli… Ekstravagantiškas grafas turi pasirinkti: garbė ar jausmai. Paprasta kaimo mergelė jam pasirodo nežemiško grožio miškų nimfa.. Karštakošiai didikai aršiai ginčijasi, kam priklauso griūvanti pilis, tačiau tai netrukdo jiems medžioti lokių ir linksmintis taip, jog dreba žemė… Žemė netrukus iš tiesų ima drebėti nuo įniršusių rusų arklių kanopų… Per Nemuną jau keliasi ir Napoleono armijos pulkai…
Tai – tik kelios gijos, iš kurių vienas žymiausių Europos režisierių tvirta ranka audžia spalvingą epinę drobę, kuria įspūdingą reginį, paslapčių ir nuotykių kupiną istoriją apie šalį ir žmones, blaškomus istorijos audrų.
67
80%
