“Purpurinė Kairo rožė” herojė – padavėja Cecilija - 3–iojo dešimtmečio Didžiosios depresijos laikais nuo pilko gyvenimo ir melagio vyro bėga į kino teatrą – fantazijos pasaulį. Mėgstamiausia Cecilijos žvaigždė Tomas Baksteris tikrąja to žodžio prasme nužengia pas ją iš ekrano. Tomas nuoširdus, naivus ir visiškai nepažįsta gyvenimo. Jis pamilsta Ceciliją. Tačiau Tomo pabėgimas sukelia sumaištį Holivude. Jį vaidinęs aktorius žiauriai pasinaudoja herojės patiklumu, kad filmas vėl grįžtų į savo vėžes. Tačiau nepaisant visko, Cecilija vėl sėdi į kino teatre, kad pasinertų į iliuzijų pasaulį. Filmai tiesiog padeda jai išgyventi, paverčia gyvenimą pakeliamu.
Tačiau Allenas tvirtina priešingai: “Cecilijai filmai yra narkotikas.” Taip jis sugrįžta prie dar vienos “kino apie kiną” temos – Holivudo galybės. Sukurtas ne vienas filmas, rodantis, kaip funkcionuoja ši mašina, traiškanti viską ir visus, kas pasitaiko jos kelyje.
