“RAUDONA IR BALTA” – tai vienas žymiausių vengrų kinematografijos klasiko Mikloso Jansco (1975 metais už filmą “Vizi privati, pubbliche virtu“ Kanuose apdovanoto Auksine palmės šakele) kūrinių. Šis filmas, nors ir buvo pastatytas sovietinės valdžios užsakymu, yra drąsus bandymas bešališkai nušviesti žiaurią pilietinio karo Rusijoje situaciją. Objektyvus ir šaltas į karo aplinkoje esančius bevardžius žmones ir jų veiksmus nukreiptas kameros žvilgsnis filme atskleidžia žmonių negailestingumą ir kasdienio žmonių elgesio brutalumą.
Filmo siužetas nukelia į 1919 metų Centrinę Rusiją, į tuo metu vykusio pilietinio karo sūkurį. “Raudona ir balta” pasakoja apie bolševikų ir “baltųjų” kovą, apie “baltųjų” vykdomą žiaurią “valymo” operaciją. Kaip baigsis nelygus mūšis aplink apleistą kunigaikštystę? Kas nugalės: galios troškimo varoma jėga ar žmogiškumas?
Poetinio Jansco realizmo dėka, filme stengiamasi išvengti vienos pusės teisimo, bandoma objektyviai perteikti siurealistinę, pražūtimi dvelkiančia karo nuotaiką. Puikus operatoriaus darbas ir patrauklus aplinkos vaizdas filme kontrastuoja su brutalia karo realybe ir taip kuria tik Jansco filmams būdingą ypatingai “stiprią” atmosferą.
30%
7.6
