Šiaurės Korėjoje žmonės gyvena baimėje ir priespaudoje, nes šioje šalyje šiurkščiai pažeidinėjamos žmogaus teisės, o invalidumą turintys žmonės visiškai ištremiami ir izoliuojami nuo visuomenės.
Teatro trupės vadybininku apsimetęs danų žurnalistas Madsas Bruggeris savo filmu perteikė šiuolaikinį šios šalies veidą. Jam pavyko gauti leidimą filmuoti su sąlyga, kad kiekvieną vakarą medžiagą patikrins saugumo pareigūnai. Jis pasikvietė du korėjiečių kilmės vaikinus, kurie vaikystėje buvo įvaikinti Danijos piliečių, užaugo šioje šalyje, jau nebemoka savo tėvų kalbos ir nutarė sugrįžti į gimtinę.
Trijulė savo trupę pavadino "Raudonąja koplyčia". Taip pat, kaip ir II-ojo pasaulinio karo metais pasikrikštyjo komunistų šnipų grupuotė. Neaišku ką švepluojančiu invalidu apsimetęs Jacobas, "Oasis" muziką dievinantis Simonas ir provokatorius Madsas sumanė Šiaurės Korėjos studentams pristatyti danišką pantomimų šou.
Kad jie nepasiklystų Phenjano gatvėse ir neužeitų kur negalima, Didžiojo vado patikėtiniai paskyrė angliškai kalbančią patyrusią "gidę" ponią Pak, kuri viešnagės pabaigoje labai motiniškai ėmė rūpintis invalido vėžimėlyje sėdinčiu Jacobu.
Filmas pokštaujant kuriamas pagal Kim Jong-Ilo knygoje "Apie kino meną" išdėstytus nurodymus. Negalėdamas parodyti visko, ką norėtų, Madsas Bruggeris paaiškina tikruosius ketinimus, narplioja propagandines interpretacijas, apnuogina diktatoriško rėžimo ypatybes ir atskleidžia tamsiąją Šiaurės Korėjos pusę satyriniu užkadriniu komentaru.
6.0
70
91%
