1945-ųjų vasara. Vokietijai priklausiusi Mozūrija prijungiama prie Lenkijos. Atokiame ūkyje gyvena vieniša moteris Rožė. Per karą ji neteko vyro ir dukters, kaimynai ją niekina ir šmeižia dėl laisvo elgesio. Užuot pabėgusi kaip dauguma, ji visomis išgalėmis laikosi įsikibusi vienintelio jai likusio žemės lopinėlio. Už tai skaudžiai moka savo kūnu: per karą ją prievartavo rusai, dabar prievartauja lenkai. Tokiais džiunglių įstatymų laikais tai tapo norma.
Filme skausmingai pasakojama apie kankintą ir išniekintą žmogų, kuris randa jėgų gyventi toliau, apie sužvėrėjimą ir žmogiškumą ir apie geismą, užgožiantį blogį. Filmas pelnė keliasdešimt apdovanojimų įvairiuose kino festivaliuose, septynis - Tarptautiniame Gdynės kino festivalyje, Didįjį prizą ir publikos apdovanojimą Varšuvos kino festivalyje.
33
27%
7.7
