Nors apie mafiją yra prikurta begalė filmų, daugumoje jų atsispindi Holivudo klišių šešėlis. „Saldu ir kartu“ yra maloni išimtis. Juk kas geriau žino apie mafiją, jei ne patys italai. Legendinė „Koza nostra“ čia vaizduojama kiek kitaip nei įprasta – be nuolatinių susišaudymų, gaudynių, brangių specialiųjų efektų ir banalių pokalbių. Žiaurus ir disciplinuotas mafijos pasaulis filme atskleidžiamas per pagrindinio herojaus portretą, jo vidinius išgyvenimus ir patyrimus.
Saro į nusikalstamumo mėsmalę įsisuka kaip vieno iš mafijos bosų sūnus. Guvaus proto jaunuolis patenka gangsterių globon ir yra išnaudojamas įvairiems purviniems darbeliams. Iš pradžių aklai tylos ir ištikimybės įžadų besilaikiusio Saro viduje palaipsniui pradeda bręsti vidinis maištas ir pasibjaurėjimas nusikaltimais. Kuomet jam įsako nužudyti teisėją – jo vaikystės draugą – Saro išdrįsta mesti iššūkį galingajai „Koza nostrai“, tad tampa „vaikščiojančiu lavonu“. Jam paskelbtas mirties nuosprendis. Tačiau Saro gyvenimas turi ne vien tamsiąją pusę – netikėtai jis sužino, jog moteris, kurią mylėjo visą gyvenimą, jo vis dar laukia ir geidžia. Šios moters meilėje Saro ima ieškoti išsigelbėjimo iš purvo, nevilties, nusikaltimų ir mirties.
„Saldu ir kartu“ susilaukė triumfo Venecijos kino festivalyje, kuriame buvo nominuotas „Auksiniam liūtui“, o festivalio direktorius šią juostą pavadino geriausiu pastarųjų metų filmų apie mafiją.
76
96%
