Filmo premjera įvyko 55-ojo Kanų festivalio ne oficialioje programoje "Režisierių savaitė".
"Visų pirma, aš norėjau sukurti filmą apie kiną. Apie tą paslaptingą procesą, kurį daugelis žmonių neteisingai vadina filmo režisavimu arba aktorių režisavimu. Iš tikrųjų, filmo neįmanoma režisuoti, nes filmą reikia tik daryti", - teigia režisierė Catherine Breillat. "Aš niekuomet nežinau, kokį filmą man pavyks sukurti, ir kiekvieną kartą galutinis rezultatas nustebina net mane pačią".
Prancūzų kilmės režisierė Catherine Breillat savo vardą išgarsino skandalingais filmais. 1999 m. Lietuvos kino teatruose buvo rodoma erotinė drama „Romanas“ („Romance“), kurioje netrūko atvirų sekso scenų, o pagrindinį vyro vaidmenį atliko pornografijos filmų aktorius Rocco Siffredi. Didelių nesklandumų mūsų šalyje filmas nesukėlė, tačiau kaimyninėje Latvijoje dėl jo kilo nemažas pasipiktinimo skandalas. 2001 m. režisierė sukūrė provokuojančią dramą "Mano seseriai" ("A Ma Soeur"), kuri buvo uždrausta rodyti kai kuriose pasaulio šalyse, nes filme pasakojama apie vyresnio amžiaus jaunuolį, įkalbinėjantį nepilnametę merginą išbandyti analinio sekso malonumus. Šį kartą Catherine Breillat stengiasi įrodyti žiūrovams, kad nufilmuoti tokias skandalingas ir intymias scenas yra labai sunku ir sudėtinga. "Seksas yra komedija" - tai filmas apie erotinės scenos filmavimo užkulisius. Nors oficialiai neskelbiama, "Seksas yra komedija“ - tai beveik autobiografinis Catherine Breillat filmas, kuriame jos prototipo režisierę vaidina aktorė Anne Parrilaud ("Jos vardas Nikita“).
Patyrusi kino režisierė Jeanne tarp savo kolegų garsėja ypatingai drąsiu požiūriu į seksą. Ji kuria filmą apie meilę, kuriame yra suplanuotos kelios sekso scenos. Vos tik pradėjus darbą su atviromis intymiomis scenomis, filmavimo procesas virsta košmaru. Oro sąlygos netikėtai pablogėja, nors pagal scenarijų veiksmas turėtų vykti karštą vasarą. Pagrindinis aktorius (akt. Gregoire Colin) vis dažniau pradeda demonstruoti savo nepasitenkinimą, atsisako bendrauti su kitais kūrybinės grupės nariais ir pačiame filmavimo įkarštyje visai nenori nusiimti kojinių. Galbūt jis yra perdaug drovus? O gal jis kažko bijo? Jaunuolio nuotaiką dar labiau gadina didžiulis plastmasinis organas, kuris kažkodėl niekaip nesilaiko reikiamoje vietoje. Savo ruožtu, pagrindinė aktorė (akt. Roxane Mesquida) atrodo labai pasimetusi, bijo nusirengti drabužius ir nelabai įsivaizduoja, ką jai reikia daryti. Dar daugiau, ji žiauriai nekenčia to aktoriaus, su kuriuo turi suvaidinti intymią meilę. Kiekvieną filmavimo dieną vainikuoja nesutarimai, pykčiai ir skandalai.
Tačiau Jeanne nesiruošia nuolaidžiauti. Ji yra šiek tiek arogantiška ir ambicinga, todėl siekia savo tikslo net pačiomis netikėčiausiomis ir ekstremaliausiomis priemonėmis. Užsispyrusi moteris turi aiškią sekso scenos viziją ir svajoja ją įgyvendinti. Ji nori dviejų herojų meilę nufilmuoti tokiu būdu, kad viskas kuo puikiausiai matytųsi, bet po to reitingų komisijos nieko neiškirptų. Pirmojoje scenos dalyje aktorius privalo sugundyti savo partnerę paplūdimyje, antrojoje dalyje režisierė planuoja parodyti veiksmą prie lovos, o trečioji finalinė dalis yra skiriama nekaltybės praradimui.
"Kai aš darau filmą, tai tampu visos išgalvotos istorijos širdimi. Privalau jausti atsakomybę prieš kiekvieną kūrybinės grupės narį, nes jie pasitiki manimi. Tai ypatingai pasireiškia sekso scenos filmavimo metu. Sekso scena yra vadinama tokia scena, apie kurią beveik niekas nenori arba gėdyjasi kalbėti. Ji yra laikoma paslaptyje. Joje nusifilmavę aktoriai tuo pačiu metu džiaugiasi pasiektu rezultatu ir nerimauja dėl aplinkinių žmonių reakcijos. Šiuolaikiniame kine egzistuoja nerašyti įstatymai, kurie kategoriškai draudžia ekrane rodyti vyrišką intymų organą. Savo filme nusprendžiau nelaužyti šios taisyklės, todėl parodžiau netikrą ir plastmasinį organą. Kai neegzistuoja jokių tabu, dingsta paprasčiausias žmogiškumas, o belieka pasikliauti nešvankiais juokeliais ir tualetiniu humoru, tai būtent tuomet sekso organas tampa kostiumo dalimi", - mąsto režisierė Catherine Breillat.