Niekas neprisimena karštesnės vasaros Niujorke, kaip 1977-aisiais. Naktį oras vibruodavo nuo karštų disko ritmų, dieną – nuo dar karštesnių saulės spindulių. Atrodė, kad vasara niekuomet nesibaigs. Temperatūra kasdien vis kilo, mieste darėsi tiesiog nepakenčiamai tvanku…
Tada Niujorkas pradėjo keistis. Įtampa, regis, tiesiog tvyrojo ore. Ar kaltas buvo vien neapsakomas karštis? Sunku pasakyti. Aišku tik, kad karščiausiu metu toje miesto pragaro virtuvėje apsireiškė Semo Sūnus. Kol ”44-ojo kalibro” žudiką maniaką sučiupo policija, jis spėjo nušauti arba sužeisti 12 žmonių. Siaubingas teroras ilgam įsirėžė į Niujorko gyventojų atmintį - 1977-ųjų vasara visada liks Semo Sūnaus vasara.
…Iki tų žudynių, nepaisant baisaus karščio, Vinis (John Leguizamo) jautėsi kaip niekada puikiai: stilingas automobilis, puikiai įvaldytos disko šokio subtilybės, daili žmona Diona (Mira Sorvino), nieko neįtarianti apie ilgakojes drauges. Niujorko Bronksas, regis, buvo jam po kojomis. Bet kartu su Semo Sūnaus pasirodymu, Vinio gyvenimas pradėjo po truputį byrėti. Nenuostabu, kad žmogžudysčių seriją vyrukas suprato kaip Dievo jam siųstą ženklą: nustok apgaudinėti, pagaliau tapk doru vyru.
Tačiau vieną dieną Diona išėjo, nepalikdama jokių vilčių, kad kada nors sugrįš. Vieną dieną darbas išslydo iš rankų. Vieną dieną draugužiai nusprendė, kad sugrįžęs senas Vinio bičiulis Ritčis (Adrien Brody) yra paslaptingasis Semo Sūnus… Ar vien 1977-ųjų vasaros karštis lėmė, kad draugystė ir pasitikėjimas virto mirtinu pykčiu ir teroru?
* * *
Kaip ir savo geriausiame ir labiausiai provokuojančiame filme “Daryk tai, kas teisinga” (Do the Right Thing, 1989 m.), režisierius Spike Lee “Pragaro virtuvėje” piešia sudėtingą Bronkso gyventojų santykių freską. Svarbiausia net ne tai, kas slepiasi po Semo Sūnaus pravarde, bet tai, kaip siaubingi maniako siautėjimai, paranojiškos laikraščių antraštės paveikė paprastus žmones. “Jie skaito laikraščius, žiūri televizorių ir kiekvienoje miesto vietoje šneka apie žudiko bylą, lyg nuo to priklausytų jų gyvenimas. Kaip ir kiekviename Niujorko pasakojime, šioje istorijoje yra absurdo”,- sako režisierius.
“Filmas hipnotizuoja, svaigina ir iurpina. Kartais nežinai, juoktis ar tiesiog rėkti”“The New York Post”
7.6
36
57%
