Serafina Séraphine

„Tapyti reiškia mylėti“ – dailininkės Serafinos istorija kine

Daug knygų prirašyta apie garsius žmones, o vienos įdomiausių – apie menininkus, jų gyvenimus. Tačiau kino filmų apie garsius kūrėjus sukurta tik keletas. Kai kurie kino vertintojai teigia, kad režisieriaus Martino Provosto 2008 m. filmas „Serafina“ – geriausias kada nors sukurtas kino pasakojimas apie kūrėją.

Tai istorija apie dailininkę savamokslę Séraphine Louis, dar vadinamą Séraphine de Senlis, kuri nepaisydama to meto moters statuso visuomenėje, nekreipdama dėmesio į socialinę padėtį, atradusi savo kūrybos stilių daug metų tapė margaspalvius paveikslus.

Šiuo metu jos tapytos darbų galima aptikti pas privačius kolekcionierius bei pamatyti specialiai Serafinos garbei įkurtame Senlio muziejuje.

Geniali namų tvarkytojos tapyba

1912-ieji. Nedideliame Prancūzijos miestelyje Senlyje, netoli Paryžiaus, gyveno vidutinio amžiaus moteris Serafina. Ji tvarkė pasiturinčių žmonių namus, o likusį laiką tapydavo neįtikėtinų spalvų fantastines gėles.

Pailsėti nuo Paryžiaus šurmulio, į miestelį atvyksta kolekcionierius Vilhelmas, pirmasis P. Picasso darbų pirkėjas ir primityvisto H. Rousseau atradėjas. Kartą, pietaudamas pas gerbiamą kaimelio šeimą, Vilhelmas pamato nuostabų paveikslą. Kolekcionierių pribloškia, kad tai  - jo namų tvarkytojos Serafinos darbas.

Vilhemas pasiryžta paremti savamokslę ir prižada Paryžiuje surengti naujai atrastos menininkės paveikslų parodą. Moteris patiki kolekcionieriumi ir karštligiškai imasi tapyti. Tačiau pripažinimas ateina ne iškart.

2009 m. pelnęs net septynis prancūzų „Cezarius“, gausybę tarptautinių apdovanojimų, filmas „Serafina“ sulaukė didelio žiūrovų dėmesio visoje Europoje ir už Atlanto.  Be to, filmas prikėlė dailininkės Serafinos paveikslus antram gyvenimui. Į Senlį pažiūrėti jos meno ėmė plūsti minios žmonių.

Garsūs aktoriai – bendro filmo kūrėjai

Filmo režisierius Martinas Provostas  – anksčiau daug kam gerai žinomas Paryžiaus teatro akorius. „Serafina“ – tai trečiasis M. Provosto filmas. Kine jis debiutavo 1997 m. su pilnametražiu filmu „Tortilija ir kinas“.

Susidomėjęs Serafinos iš Senlio istorija, M. Provostas  nė neabejojo, kad menininkės vaidmeniui geriausiai tiktų belgų aktorė Yolande’a Moreau. Aktorinė jos karjera taip pat prasidėjo teatro scenoje. Y. Moreau 1982 m. apvažiavo visą Prancūziją, Šveicariją ir Kvebeką, kur vaidino savo parašytą mono spektaklį.

Į kiną jai kelius atvėrė režisierė Agnès Varda. Tačiau pirmo rimto įvertinimo ji sulaukė pačios režisuotame filme „Kai jūra pakyla“ („Quand la mer monte“, 2004). Vaidmuo įvertintas „Cezariu“, o filmas pripažintas metų geriausiuoju.

Kurdama Serafinos vaidmenį, aktorė Y. Moreau turėjo mokytis tapyti ir dainuoti, neveltui už organiškai įkūnytą menininkę ji pelnė antrąjį „Cezarį“.