Nors filmo istorija nukelia į 1980-uosius, mažą apleistą Vengrijos kaimelį, laikas čia tarsi neegzistuoja. Gyvenimas stovi vietoje. Nesibaigiantys lietūs klampina žmones į snaudulio liūną. Vienintelis ko jie tikisi – sulaukus gero atlygio už darbą, palikti kaimą.
Filmas sukurtas pagal tango schemą – šeši žingsniai pirmyn, šeši atgal. Jame nėra chronologinės tvarkos: 1. Žinia apie jo grįžimą; 2. Mes prisikėlėm; 3. Kažko žinojimas; 4. Voro darbas; 5. Tinklo ašaros; 6. Voro darbas 2; 7. Irimias kalba; 8. Perspektyva iš priekio; 9. Pakylimas? Haliucinacijos? 10. Perspektyva iš galo; 11. Nieko daugiau – tik rūpesčiai ir darbas 12. Ratas užsiveria.
Šį meditacinį filmą, sukurtą pagal Laszlo Krasznahorkai romaną, kritikai lygina su Tarkovskio, Ozu kino kalba.
Apdovanojimai: 1994 m. – prizas „Caligari“ Berlyno tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija). 1994 m. – prizas „Age d‘Or“ Briuselio tarptautiniame kino festivalyje (Belgija). 1994 m. – specialusis prizas Budapešto vengriškų filmų savaitėje (Vengrija).