Apie šią siaubingą istoriją sklinda vis daugiau paskalų, legendų ir gandų. Pasaulyje egzistuoja vaizdajuostė, pilna šiurpių vaizdų. Pažiūrėjus ją, suskamba telefonas. Ragelyje pasigirdęs balsas praneša, kad lygiai po septynių dienų tu mirsi... Istorija susidomėjusi žurnalistė iš pradžių buvo nusiteikusi labai skeptiškai. Tačiau viskas pasikeitė, kai ji susidūrė su tragiška realybe: keistomis aplinkybėmis žūsta keturi paaugliai, ir tai įvyksta lygiai po savaitės, kai jie pasižiūrėjo mistinę juostą. Norėdama sužinoti tiesą, smalsioji žurnalistė gauna juostą ir... peržiūri ją. Skambutis. Liko septynios dienos...
* * *
… kitu kampu
Viena originalesnių istorijų, iš pasirodžiusių šiais metais, priklausančių šiam žanrui. Filmas yra pakankamai greitas, nėra ilgų įžangų, yra įtraukiantis ir prikaustantis. Geriausią įspūdį paliko ne aktorių vaidyba, ne muzika, tačiau pakankamai stiprus , įdomus ir supainiotas scenarijus. Jau tapo įprasta, kad siaubo trileriuose kraujas liejasi laisvai, tačiau tuo šis filmas ir įdomus, kad kraujo čia beveik nėra (na nebent bėgantis iš nosies). Filmas yra labiau paremtas ne gąsdinimu vaizdiniais, o psichologija. Tad, nors kraujo ir nematai, tačiau visą laiką jauti artėjančią mirtį ir ją gaubiančią baimę. Kiek neįprasta yra tai, kad yra tokių vietų kur įtampa sukeliama iki maksimumo, tačiau taip nieko ir neįvyksta. Čia ir pasireiškia psichologija. Apie filmo pabaigą galima pasakyti, kad ji yra šiek tiek originalesnė už daugumos. Tačiau jau tapo įprasta, kad filmas remiasi 2jų pabaigų principu ir daugumos žiūrovų tai jau nebestebina. Apibendrinus, galima pasakyti, kad filmas yra tikrai įdomus, dinamiškas ir kartais verčiantis pasukti smegenėles, tačiau nėra toks baisus, kaip reklamuojama, ir vietų kur norėsis nusukti akis nebus daug.
/ Arūnas Puščius /