1997-ųjų vasara. Atrodo, jog Londonas snaudžia. Temzės krantinėse tvyro tyla ir ramybė. Parke žaidžia vaikai, o jų mamos plepa pavėsyje. Trafalgaro aikštėje savo įprastą maršrutą pradeda gatvių šlavimo mašina. Nelsono kolonos viršuje niekieno netrukdomi burkuoja balandžiai. Pučia lengvas šiltas vėjelis, dangumi lėtai plaukia balti debesėliai, čiulba paukščiai...
Bet kas čia? Iš kur šis triukšmas? Tolumoje pasirodo dviaukštis autobusas, o vėjas, atrodo atneša moteriškų kvepalų aromatą. Autobusas artėja... Staiga ekranas tarytum sprogsta muzika, spalvomis, ekstravagantiškais drabužiais, batais su neįsivaizduojamo aukščio „platformomis", fotoaparatų blykstėmis ir klykiančiais gerbėjais. Penkios nepaprastos merginos įsiveržia į Londoną taip staigiai ir netikėtai, kaip ir į tarptautines popmuzikos topų viršūnes.
