Veiksmo pagrindas - legenda apie istoriškai pagrįstą Rytų Bavarijos liaudies mito figūrą - piemenį Miulhiasą, garsėjantį pranašiškomis galiomis. Veiksmas vyksta XIX a., Bavarijos miškuose, vieno kaimo stiklinėje trobelėje. Vieną dieną miršta stiklinės trobelės meistras ir su savimi į kapus nusineša rubininio stiklo gamybos paslaptį. Nuo šios paslapties priklauso ne tik trobelės egzistavimas, bet ir darbininkų materialinė ateitis.
Todėl jaunasis trobelės savininkas tuoj pat puola ieškoti rubininio stiklo gamybos paslapties, tačiau nei knygose, nei sujauktame išradėjo name jis negali aptikti jokių šio stiklo išgavimo paslapties pėdsakų. Net ir išlydžius stiklą, nieko nepavyksta.
Istorija apie rubininį stiklą ir pranašo Hiaso figūra – tai tarsi dvi viena su kita nesusijusios filmo gijos. Filmo pradžioje kaimiečiai užkopia į kalną pas pranašą, norėdami, kad jis išpranašautų ateitį, o po to jis pats nusileidžia į kaimą. Nors kai kurios Hiaso pranašystės yra susijusios su pagrindiniu filmo veiksmu - jis išpranašauja būsimus įvykius stiklinėje trobelėje - tačiau dauguma jų, kai kalbama apie kosminio masto katastrofas, neturi nieko bendro su filmo veiksmu.
Filmo pradžia ir pabaiga sukuria tarsi dvi vizijas: naujo pasaulio susikūrimo ir naujo žmogaus pasirodymo.
Ši gana autobiografinė pranašo Hiaso figūra primena ir kitus W.Herzogo filmų personažus. Į jį panašiausias toks pat ”paženklintas” keistuolis - Kasparas Hauzeris. Kasparas Hauzeris išvengia vėlyvojo auklėjimo sunkumų, savo fantazijose nukeliaudamas į labai keistus, niekada nematytus gamtovaizdžius, kur jis mato alegorines vizijas. Taupiai naudotos sapnų scenos ”Stiklo širdyje” visgi išsiveržia tarpusavyje suraizgytomis vizijomis, kurios meniškai perteikiamos sulėtintu kadru, ar kameros filtrų dėka. Siekdamas sukurti haliucinacijų, pranašavimo ir kolektyvinio pamišimo atmosferą, W.Herzogas paskatina vaidinti aktorius, dauguma kurių neprofesionalai, hipnozės būsenoje.
(Hans C. Blumenberg, sutrumpinta)
Apdovanojimai: 1977 m. Vokietijos Nacionalinė kino premija – ”Auksinė kino juosta” už operatoriaus darbą Jorgui Schmidtui-Reitweinui.
74
