Andrėjus Specakatenas buvo ką tik sulaukęs penkiolikos. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė laimingas paauglys – gerai mokėsi, puoselėjo artimą ryšį su tėvais, svajojo apie ateitį. Tačiau po šiuo išoriniu spindesiu slėpėsi skaudi kasdienybė: patyčios mokykloje ir žeminantys komentarai internete pamažu slėgė Andrėjų vis stipriau. Tik po jo mirties mama, peržiūrėjusi sūnaus „Facebook“ paskyrą, suprato, ką jam teko patirti.
Tikrais įvykiais įkvėptas filmas jautriai perteikia tiek nuoširdaus ryšio tarp šeimos ir draugų akimirkas, tiek paauglystei būdingą pasimetimą, pyktį, nerimą bei universalų norą išlikti savimi ir kartu būti suprastam. Andrėjaus balsu pasakojama istorija tampa jautriu liudijimu apie paauglystės trapumą ir kartu įspėjimu – net mažiausi mūsų žodžiai bei gestai gali turėti neįtikėtiną galią.
60%
72
