Nuostabūs vaizdai, niūrūs pastatai ir keisti personažai sukuria ypatingą siaubo atmosferą...
Prancūzija, 1960 m. „Šventojo angelo“ našlaičių prieglauda, izoliuota aukštai Alpėse.
Ilgi baugūs koridoriai, nebenaudojami vonios kambariai. Tuščiuose miegamuosiuose vis dar tvarkingai išrikiuotos mažos metalinės lovelės. Viskas primena griežtą discipliną tų dienų, kai pastate vis dar gyveno vaikai. Iki uždarant prieglaudą... Viena naktį čia įvyko lemtingas atsitikimas.
Ana, trapi ir vieniša jauna moteris, atsiunčiama išvalyti apleistą prieglaudą. Jos keisto ir uždaro būdo bei paslaptingo elgesio niekaip negali perprasti racionali geraširdė virėja Helenka. Ji negali pasikliauti ir Judita, vienintele likusia našlaite, tebegyvenečia prieglaudoje.
Helenka jaudinasi dėl atvykėlės Anos, tvirtinančios, kad girdi žingsnius. Kasnakt. Ir šnabždesius. Kartais juoką.
Gerajai Helenkai nepavyksta įtikinti Anos, kad visa, ką ji girdi, yra tik jos fantazijos. Ana nepalenkiama – ji įsitikinusi, kad prieglaudoje šalia jos gyvena vaikai...
„Tai grynas gotikinis trileris, kuriame yra tikrai baisių akimirkų. Nors pabaiga yra labai keista ir netikėta, tai ne „paskutinio siužeto posūkio“ filmas. Pagrindinei herojei nenumatyta mirti nuo pat filmo pradžios.“
Filmo režisierius Pascal Laugier
7.4
82%
41
