Hilana Taarka (1856-1933) užaugo skurde ir visą laiką gyveno vieniša. Ji prašė išmaldos duonai, pasiryždavo keisčiausiems darbams, dainuodavo vestuvėse ir kitur. Iš mamos nuostabų balsą paveldėjusios moters giesmių liejosi linksmi, aštrūs ir provokuojantys žodžiai. Drąsioji Hilana nieko nebijojo ir aršiai kritikavo gyvenimo neteisybę. Už atvirumą ji užsitraukė neapykantos, pavydo ir pykčio debesis. Karšto temperamento dainininkė taip ir liko netekėjusi, bet nepamiršdavo kelio pas vyrus, buvo vadinama amoralia. Keturias dukteris ir sūnų užauginusią neeilinio talento folkloro dainininkę po mirties pamiršo kaimynai ir pažįstami, taip norėdami atkeršyti nekenčiamiausiai kaimo moteriai. Jos kapas buvo ilgam apleistas. Tik 150-ųjų gimimo metinių proga dainininkė pagaliau buvo pripažinta pasauliniu lygiu. 1986 m. jai suteiktas Dainų Seto kalba Motinos titulas.
Hamburgo kino festivalyje debiutavęs ir tikrais faktais paremtas filmas "Taarka" yra Estijos teatro režisieriaus Ain Maeots (37) debiutas vaidybiniame kine. Biografinė muzikinė drama Estijos kino teatruose buvo rodoma 2008 m. vasaros įkarštyje – per 4 savaites parduota daugiau nei 8 tūkst. bilietų.