Loredana Bianconi lydi savo draugę, ieškančią darbo: tai labai rizikingas užsiėmimas, kai tau keturiasdešimt penkeri.
Pasakojimas kuriamas palaipsniui, lipdomas iš sielos virpesių. Iš vidaus fiksuojami radikalūs asmenybės pokyčiai. Stebėdami kasdienius veikėjos veiksmus ir girdėdami jos pasvarstymus, mąstome apie solidarumo, amžiaus, grožio, laimės, bendrų svajų prasmę. Ši meditacija intymi ir trapi.
Ar įmanoma būti „kitokiam“, kai bandai išsikovoti savo vietą žiurkių lenktynėse? Ar leidžiama galvoti apie darbą kaip apie kažką didesnio – naują pradžią, svajonę, eksperimentą?
95%
35
