Mokytojo duonos paragavęs ir jokios aktorinės patirties neturintis rašytojas ir žurnalistas Francois Begaudeau ryžosi suvaidinti savo prototipą. Jam vėl teko auklėti Paryžiaus vidurinės mokyklos klasę, mokyti prancūzų kalbos ir literatūros bei spręsti problemines situacijas, kurias išprovokuoja maištingi ir mokytis nenorintys vaikai. Naujus mokslo metus pradedantys mokytojai patenka į ypač nedraugišką aplinką, kurioje ne laiku išsprūdęs žodis gali įžiebti konfliktą, o nenuspėjamas vaikų elgesys reikalauja pasiaukojančios meilės profesijai. Autentiškumo pojūtį kūriniui suteikia pseudodokumentinis stilius ir kruopščiai atrinktų moksleivių improvizacijos.
Laurent’o Cantet (47) pasiekė tai, kad Kanų kino festivalio Auksinė palmės šakelė po 21 metų pertraukos liko žydėti Prancūzijoje, o šalies kino ekspertai pasiūlė šią juostą "Oskaro" nominacijai. Ir ankstesnieji režisieriaus vaidybiniai filmai mėgavosi išskirtiniu kino festivalių dėmesiu, kurį lėmė įspūdinga debiutinė drama "Human Resources”. Ši juosta buvo apdovanota "Cezariu" ir pelnė geriausio jauno režisieriaus prizą festivalyje San Sebastiane.