"Ar galėtum papasakoti man dar vieną istoriją? Bet tik ne išgalvotą, o tikrą! Prašau!", - telefono ragelyje pasigirsta liūdnas likimo nuskriausto vaiko balsas.
Maža mergaitė Lėja Paulina mėgsta skambinti telefonu atsitiktiniais numeriais ir pasakoti nepažįstamiems pašnekovams, kaip gydosi vėžį ligoninėje. Kadangi tėveliai trumpam išvažiavo, tai ji nori išgirsti paguodžiančią istoriją prieš miegą. Ji serga ir bijo baisaus monstro, kuris yra pasislėpęs po lova. Tačiau vaikišku balsu kalbanti skambinančioji visai nepanaši į mažą mergaitę. Iš tiesų ji yra nelaiminga ir vieniša 30-metė moteris, kuri naudojasi savo unikaliu sugebėjimu pamėgdžioti balsus, kad galėtų pabendrauti su kitais žmonėmis.
Irma nuobodžiai dirba skalbykloje, o namuose prižiūri sunkiai sergančią motiną. Nors mirties patale gulinti senolė jau nieko negali pasakyti, bet vis tiek sugeba tiksliai parodyti, kad žymiai labiau mylėjo ne keistuolę Irmą, bet jau Anapilin iškeliavusią vyresniąją jos seserį Margit, kuri mirė nuo vėžio sulaukusi vos 9-erių. Tokiu būdu Irma susikuria savotišką fantazijų pasaulį ir įtiki, kad šiuolaikiniai žmonės visuomet gailisi ir užjaučia tuos, kurie sunkiai serga.
Ji niekaip nesugeba ištrūkti iš rutininio gyvenimo ritmo ir atmeta kolegų bei kaimynų kvietimus. Tačiau vieną dieną Irma ryžtasi dar drąsesniam žingsniui. Ji paskelbia nuoširdžioms pašnekovėms apie Lėjos Paulinos mirtį, suorganizuoja fiktyvias laidotuves ir patyliukais stebi savo aukų elgesį. Kapinėse moteris apsimeta telefoninės herojės mergaitės mama Eleonora ir užmezga pokalbį su Sina, su kuria anksčiau bendraudavo tik imituodama vaikišką balsą.
Emociškai išsunktai Sinai šiame gyvenimo etape taip pat reikia draugiško palaikymo, nes ji palaidojo autoavarijoje žuvusį vyrą. Ši tragiška naujiena padaro poveikį Irmos fantazijoms, todėl netrukus ji vis labiau praranda sudėtingos situacijos kontrolę. Ji paniškai bijo tos lemtingos dienos, kad Sina vis tiek sužinos tikrąją tiesą ir nutrauks daug vilčių teikiančią draugystę, kuri bent trumpam leidžia pabėgti iš desperatiško liūdesio ir pasidžiaugti gyvenimo malonumais.