Andrea Chénier – Umbertas Džiordanas (Umberto Giordano)
Aistringa XX a. pradžios italų kompozitoriaus tragedija pasakoja apie neramius Prancūzijos revoliucijos laikus – metą, kuomet griuvo senoji tvarka ir nė vienas negalėjo būti garantuotas, kad sulauks rytojaus. Pagrindinis herojus Andrea – poetas, kuris augo apsuptas prabangos, bet yra nelaimingas dėl kiekviename žingsnyje pastebimos socialinės nelygybės. Vaikinas myli gražuolę aristokratę Madleną, kurią taip pat yra įsimylėjęs ir jos šeimos tarnas Žeraras, niekinantis privilegijuotąją klasę. Revoliucijos bangų iškeltas į galios viršūnę, Žeraras pasmerkia savo varžovą mirčiai. Madlena maldauja jo pasigailėti vargšo poeto. Tačiau permainų giljotinos peilis nepasigaili nieko.
Pagrindines tragiškojo poeto ir jo mylimosios partijas dainuoja tas pats duetas, kuris prieš pora metų kartu pasirodė ir U. Džiordano operoje „Fedora“: lenkų tenoras Piotras Beczała ir sopranas iš Bulgarijos Sonya Yoncheva. Jų likimus sprendžiančio revoliucijos sūnaus Žeraro vaidmuo patikėtas Rusijos baritonui Igoriui Golovatenko. Už pulto stos vyriausiasis kviestinis Metropoliteno dirigentas, italas Daniele Rustionis.
Siužetas
Filmo informacija
Ragautojos
Le assaggiatrici
1943-ųjų ruduo. Rosa, bėgdama iš bombarduojamo Berlyno, pasiekia mažą, atokų kaimelį, kuriame gyvena jos uošviai. Čia ji tikėjosi sulaukti karo pabaigos ir iš fronto grįžtančio vyro. Tačiau vieną rytą į duris pasibeldžia esesininkai ir Rosai tenka keliauti į slaptą Adolfo Hitlerio bunkerį – Vilko irštvą. Kartu su dar devyniomis išbadėjusiomis moterimis, ji yra priversta ragauti fiureriui paruoštus patiekalus, taip tapdamos Hitlerio ragautojomis. Kiekvienas kąsnis gali būti paskutinis. Alkis, nuolatinė mirties grėsmė ir nežinomybė daro savo – tarp ragautojų mezgasi sąjungos, gimsta draugystės bei slaptos taisyklės. Tačiau Rosa nuo pat pradžių supranta: norint išgyventi, gali nepakakti tik laikytis kartu – teks priimti sprendimus, kuriems ji nėra pasirengusi.
86%
