Andrea Chénier – Umbertas Džiordanas (Umberto Giordano)
Aistringa XX a. pradžios italų kompozitoriaus tragedija pasakoja apie neramius Prancūzijos revoliucijos laikus – metą, kuomet griuvo senoji tvarka ir nė vienas negalėjo būti garantuotas, kad sulauks rytojaus. Pagrindinis herojus Andrea – poetas, kuris augo apsuptas prabangos, bet yra nelaimingas dėl kiekviename žingsnyje pastebimos socialinės nelygybės. Vaikinas myli gražuolę aristokratę Madleną, kurią taip pat yra įsimylėjęs ir jos šeimos tarnas Žeraras, niekinantis privilegijuotąją klasę. Revoliucijos bangų iškeltas į galios viršūnę, Žeraras pasmerkia savo varžovą mirčiai. Madlena maldauja jo pasigailėti vargšo poeto. Tačiau permainų giljotinos peilis nepasigaili nieko.
Pagrindines tragiškojo poeto ir jo mylimosios partijas dainuoja tas pats duetas, kuris prieš pora metų kartu pasirodė ir U. Džiordano operoje „Fedora“: lenkų tenoras Piotras Beczała ir sopranas iš Bulgarijos Sonya Yoncheva. Jų likimus sprendžiančio revoliucijos sūnaus Žeraro vaidmuo patikėtas Rusijos baritonui Igoriui Golovatenko. Už pulto stos vyriausiasis kviestinis Metropoliteno dirigentas, italas Daniele Rustionis.
Siužetas
Filmo informacija
Viltingas Rytojus
C'è ancora domani
Delija – eilinė tradicinės pokario italų šeimos motina: augina tris vaikus, prižiūri namus, slaugo ligotą uošvį ir tyliai kenčia į smurtą linkusio sutuoktinio Ivano išpuolius. Nors ir atrodo susitaikiusi su likimu, iš tikrųjų giliai širdyje Delija puoselėja viltį, kad gyvenimas gali būti kitoks. Greičiausią pokytį į šeimą žada atnešti jos vyriausios duktės Marčelos santuoka su Džiulijumi. Prakutusio baro savininko sūnus atkakliai siekia Marčelos rankos, o ir mergina jam neabejinga. Tačiau Delija greitai pamato, kad Džiulijus yra pernelyg panašus tiek į savo paties tėvą, tiek į jos vyrą Ivaną. Tvirtai apsisprendusi neleisti, kad mylima duktė kartotų jos pačios klaidas ir pakliūtų į nelaimingos santuokos spąstus, Delija pasiryžta padaryti bet ką, kad užkirstų tam kelią.