Abu Shukri jaučia gėdą ir apmaudą dėl savo dukters nuo tada, kai jai tebuvo dvidešimt ir jam su visa šeima teko palikti savo gimtąjį kaimą. Šeima tarsi gyvena atsiskyrusi nuo likusio pasaulio. Nors jie neketina niekur trauktis, atrodo, lyg visi šeimos nariai stengtųsi išsivaduoti ir išgelbėti vieni kitus. Filme mažai dialogų, savitas humoras, atskleidžiama iškreipta tėvo kontrolė, stoiška ir visad budri motina, ūmaus būdo dukra bei ambicingas sūnus. Šis filmas yra 28 metų režisieriaus iš Palestinos Tawfik Abu Wael debiutas kartu su neprofesionalų filmavimo komanda.
2004 m. pelnė FIPRESCI apdovanojimas Kanų festivalyje.
60%
6.6
72
