Septynioliktajame amžiuje Lenkijos ir Ukrainos pasienį drasko kazokų sukilimas. Grįžtantis iš Krymo Janas Skžetuskis (Skrzetuski), kunigaikščio Jeremijaus Višniovieckio (Wiúniowiecki) pasiuntinys, išgelbėja kazokų pulkininko Bogdano Chmielnickio gyvybę, nežinodamas, jog įsakyta jį sučiupti už maištavimą. Dėl to greta esančioje Čehrynės (Czehryn) smuklėje kyla konfliktas. Skžetuskis jį sėkmingai išsprendžia ir čia pat įgyja du ištikimus draugus - Janą Anuprą Zaglobą ir Lionginą Pamuštpadį (Podbipięta).
Drauge keliaudami į Lubnius, jie sutinka sulaužytą vežimaitį. Gelbėdamas dvi moteris - kunigaikštienę ir jos aštuoniolikmetę dukterėčią Heleną, jis įsimyli, beveik tuojau pat prisipažįsta Helenai ir sužino, kad ir ji jaučią tą patį. Nelaimė, jos teta turėjo savo planus ir pažadėjo Heleną Ukrainos kariui Bohunui, jei šis atsisakys teisės į šeimos valdas. Bet Skžetuskiui pavyksta įtikinti kunigaikštienę persigalvoti ir pažadėti Heleną jam.
Kunigaikštis Jeremijus skiria Skžetuskiui naują užduotį - vykti į Sečę ir pažiūrėti, kokios kazokų nuotaikos. Skžetuskio būrį sumušą, o jį patį paima į nelaisvę. Iš Tuhalbėjaus, totorių, atėjusių padėti kazokams, vado rankų jį išperka pats sukilimo vadas Bogdanas Chmielnickis, pažinęs savo išgelbėtoją. Kazokai, pasikvietę į pagalbą totorius, rimtai ima grasinti Kunigaikščiui Jeremijui ir apsupa Zbaražo pilį. Apgulties metu keturi riteriai atlieka daug žygdarbių.
54%
65
