Filmas dokumentuoja senyvo lietuvių komunisto Rimšos dabartį, jo minčių srautą, iškart realizuojamą ekrane - nesvarbu, kad tos mintys, apėmusios tądien mirus jaunystės bendražygiui profesoriui Muratovui, perkelia į sovietų valdžios įsitvirtinimo Rusijoje laikus, rodomus gana tiesmukai. Pagrindiniai filmo herojai pirmąkart susitinka teismo salėje. Tarėjas Rimša negali suprasti, kodėl liudininkas stovėjo po medžiu, kai žudė žmogų. Paaiškėja, kad ir Rimša, ir ciniškasis liudininkas, abu pažinojo profesorių Muratovą.
Šiame filme režisierius kelia svarbius klausimus apie žmogaus atsakomybę prieš save ir kitus bei konformizmo prigimtį.