1942 m. Paryžius. Simona de Bovuar ir Violeta Liodiuk susitinka neatsitiktinai. Violeta rašo, nes negali neišrašyti to, kas jai skauda. Pirmojo romano rankraštį ji išdrįsta perduoti tuo metu jau žinomai filosofei ir rašytojai Simonai de Bovuar, o ši, supratusi, kokia unikali Violetos patirtis ir drąsa, skatina ją tęsti. Jaunų moterų draugystė palaiko jas įtikinėjant pasaulį, kad „Moteris taip pat Žmogus". Violeta savo biografiniuose romanuose itin atvirai kalba apie moters seksualumą, trauką tai pačiai lyčiai. Ir nors ji sulaukia palaikymo iš Žano-Polio Sartro, Žano Kokto, Žano Ženė, tačiau kai kurie romanai dėl erotinės drąsos kurį laiką nespausdinami. Garsiausias jos romanas „Benkartė" (La Bâtarde, 1965) buvo apdovanotas Goncourt‘ų premija ir greitai tapo bestseleriu.
Prieš trejus metus sukūręs filmą „Serafina" (2010) apie mažai žinomą savamokslę dailininkę, režisierius Martinas Provostas vėl imasi pasakoti dramatišką kitos įdomios, kūrybingos asmenybės - Violetos Liodiuk gyvenimą. (V. Leduc kūryba kol kas nebuvo versta į lietuvių kalbą.)
6.7
94
95%
