Romantiškai ironiškas požiūris į įvairiausio plauko aferas
Eilinė kavinė šalia eilinio kelio eiliniame krašte. Ir neeiliniai jos klientai. Visi į kavinę užsukantys personažai – arba linkę į aferas, arba labai norintys tokiais tapti.
Į kavinę užeina ją apiplėšti sumanęs, tačiau ginklu pasirūpinti užmiršęs vaikinas. Gąsdinimai be šios vaizdinės priemonės nepadeda – pardavėja pasirodo ne iš kelmo spirta.
Du lengvai pinigų sumanę prasimanyti vyrukai nusprendžia pradėti žmonių grobikų karjerą, tačiau startui pasirenka nelabai tinkamą auką: turtuolių tėvų išlepintą įnoringą paauglę dukrą, kuri pasirodo besanti itin sunkaus charakterio.
Kavinėje susipažįsta ir du dainininkai, liūdnai diskutuojantys apie iš jų pavogtas dainas bei moteris.
Sumanę prisiminti senus laikus, į buvusį savo operacijų planavimo štabą užsuka ir du plėšikai, jau senokai besimėgaujantys pensininkų gyvenimo džiaugsmais. Įkaitinti prisiminimų, jie ima planuoti dar vieną darbelį, susiginčija, pabando apvogti vienas kitą, tada susitaiko ir draugiškai išeina pasitikti savo likimo...
Žvelgiant į šį margą personažų kolekciją, neišvengiamai supranti, kad visuomet šalia atsiras žmogus, kažkuriuo metu atsidusiantis: „Visuomet svajojau būti gangsteriu“...