R. Vabalas buvo vienas svarbiausių lietuviškos kino mokyklos režisierių, kūręs subtiliai šalies istorines dilemas, laiko dvasią ir žmogaus psichologiją nagrinėjančius filmus, tokius kaip „Laiptai į dangų“ (1966 m.), „Birželis, vasaros pradžia“ (1969 m.) bei „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.), tuometinę visuomenę įkvėpusį savosios tapatybės apmąstymams.
„Žingsniai naktį“ – pirmasis savarankiškas R. Vabalo filmas. Pasak kino kritikės Rasos Paukštytės, nepaisant sudėtingų jo kūrimo aplinkybių – primesto scenarijaus ir nuolatinės sovietų cenzorių kontrolės – filme jau galima atpažinti jauno režisieriaus kūrybinio braižo užuomazgas ir jam ypač svarbią laisvės temą.
Filmo veiksmas vystosi 1943-iaisiais metais vokiečių okupuotame Kaune. Čia vienas pagrindinių filmo veikėjų Aleksas, dar žinomas „cirkelio“ pravarde, patenka į Kauno IX fortą. Kalinių kasdienis darbas – naikinti nacių nusikaltimus: atkasti ir deginti kalėjime per trejus metus nužudytų žmonių kūnus. Tačiau net ir nuolatinės grėsmės ir sunkumų akivaizdoje tarp kalinių gimsta viltis pabėgti, o tikėjimas laisve išlieka stipresnis už mirties baimę.
1963 – Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos regioniniame kino festivalyje diplomas R. Vabalui už geriausią režisūrą.
1964 – Sąjunginiame Leningrado kino festivalyje prizas už geriausią vaizdinį dekoratyvinį sprendimą dail. A. Zavišai, J. Čiupliui, V. Bimbaitei, E. Emmai.