„Dokumentinės propagandos“ žanro pradžia
„Šis filmas – tai bandymas perduoti matomus reiškinius kino pagalba. Filmas be titrų, be scenarijaus, be teatro pagalbos (be dekoraciju, aktorių ir t.t.).
Šio eksperimentinio darbo tikslas – sukurti tikrą Tarptautinę kino kalbą, visiškai atskirtą nuo teatro ir literatūros kalbos.“
Šis filmas pagarsėjo novatoriškomis kino technologijomis, kurios iki šiol plačiai naudojamos kine: Vertov išrado ar ištobulino dvigubą ekspoziciją, pagreitintą kameros judėjimą, sulėtintą kameros judėjimą, sustabdytą kadrą, staigią montažinę sandūrą, suskaldytą ekraną, labai stambų planą, kameros judėjimą paskui judantį objektą, atbulai rodomą juostą, animacijos intarpus ir savistabos stilių.
Dziga Vertov (tikras vardas Denis Arkadjevič Kaufman) – kino dokumentikos pionierius, kino kronikų režisierius, kurio kūryba padarė didžiulę įtaką „Cinema vérité“ stiliaus dokumentiniam kinui ir apskritai kino istorijai.
Jo tikslas buvo užčiuopti „kino tiesą“ – t.y. tikrovės fragmentus, kartu sudėti jie atskleistų gilesnę tiesą, kurios neįmanoma pamatyti plika akimi. „Kino tiesos“ filmų serijose Vertov daugiausia filmavo kasdienybės scenas: turguje, mokyklose, neretai su paslėpta kamera ir neatsiklausius leidimo. Šių filmų siužetai daugiausia buvo aprašomojo pobūdžio, naudojant literatūrinius portretus, trumpai išdėstant faktus. Vertov entuziastingai pasisakė prieš istorijų pasakojimą filmuose, ypač aršiai kritikavo dramatiškus, grožinio stiliaus siužetus, laikydamas dramas „opijumi liaudžiai“.Vėliausiose „Kino tiesos“ serijose Vertov pradėjo nepaprastai daug eksperimentuoti, siekdamas visai išvengti kino klišių, smulkiai nagrinėjo, tarsi skrodė vaizdą, naudodamas lėtą ar pagreitintą kameros judesį. Jo siekis buvo pasiekti žmogaus ir jo valdomo aparato harmoniją, suderinti jų veiksmus taip, kad jie taptu vientisu organizmu.
„Žmogus su kino kamera“ – filmas, kuriame vaizduojamas Odesos ir kitų sovietinių miestų gyvenimas. Nuo aušros iki sutemų filmuojami sovietiniai piliečiai: rodoma, kaip jie keliauja į darbą, naudoja sudėtingą modernizuotą techniką, ilsisi. Tai kartu ir žaismingas dokumentinis filmas, vaizduojantis vienos dienos gyvenimą Tarybų Sąjungoje, ir filmas apie kino filmavimą, ir kūrinys, rodantis publikos reakciją į demonstruojamą kino medžiagą. Netgi filmo montažą galima pavadinti dokumentiniu.
8.6
93
100%
