Filmo herojai sako, kad žudydami jautėsi kaip gangsteriai iš Holivudo filmų. Už tai, ką padarė, jie niekada nebuvo nubausti, priešingai - tapo lyderiais, melagingos istorijos herojais. Jiems, susitepusiems rankas tūkstančių Indonezijos genocido aukų krauju, siūloma tapti kino žvaigždėmis: tiksliai rekonstruoti vykdytus žudymo aktus, patiems kurti filmus. Rašyti scenarijus. Vaidinti save. Vaidinti savo aukas. Kurti spalvingas, jausmingas ir įtaigias įvairių žanrų kino juostas. Visai kaip Holivude.
Šis filmas - tai siurrealistinis pasakojimas apie žudymo banalumą ir beprasmybę. „Žudymo aktas" Berlyno kino festivalyje pelnė Ekumeninės žiuri įvertinimą bei žiūrovų apdovanojimą programoje „Panorama".