Nuoširdusis darboholikas Karimas gyvena netoli Teherano ir uždarbiauja saugodamas stručių fermą. Jis kantriai renka pinigus neprigirdinčios dukters klausomajam aparatui įsigyti. Jis – vienintelis daugiavaikės šeimos maitintojas. Tačiau per eilinę pamainą pabėga brangiai kainuojantis strutis, o desperatiškos pastangos jį surasti yra beviltiškos. Fermos savininkai atleidžia sąžiningąjį Karimą dėl vienos apmaudžios klaidos. Be darbo likęs vyras nenuleidžia rankų ir išvyksta ieškoti laimės į Teheraną, kur vyras tampa taksistu. Karimas pradeda sparčiai keistis, kol vieną dieną jo nesustabdo dėl nepasotinamo godumo patirta trauma. Sentimentaliame ir ironiškame filme pasakojama apie neprivilegijuotų žmonių gyvenimą, jų viltis ir troškimus. Šios dramos pavadinimas skamba paradoksaliai – juk iš tiesų žvirbliai nečiulba. Taip simboliškai išreiškiamos pernelyg didelės svajonės, kurių, esant tam tikrose situacijose, beveik neįmanoma realizuoti.
Už tragikomediją "Dangaus vaikai" "Oskarui" nominuotas legendinis Irano režisierius Majidas Majidi (50) jau sukūrė 15 filmų ir gausioje kolekcijoje turi svarių festivalių apdovanojimų. Prieš pasirinkdamas režisieriaus profesiją, jis 7 metus vaidino savo kolegų filmuose bei teatro spektakliuose. Jo vaidybinį debiutą "Baduk" apie vaikų grobimus Irane įkvėpė realūs įvykiai, o vėliau prasidėjo sėkmingas neo-realizmo laikotarpis, kuris atsispindėjo juostose "Dangaus vaikai" ir "Rojaus vaikai". Po Toronte kritiškai sutiktos dramos „Gluosnis“, režisierius padarė 3 metų pertrauką ir atvyko į Berlyno festivalį pristatyti lyriško filmo "Žvirblių giesmė". Ši juosta pelnė FIPRESCI kino kritikų asociacijos prizą. Režisierius laikosi tradicijos – pasitiki neprofesionaliais aktoriais, kurie suteikia vaidmenims realistiškumo.