Gegužės 19 dieną autorinio kino projektas „Geras kinas“ pristatė filmą „Faktotumas“ (Factotum), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka talentingasis „vaikėzas“ Matt Dillon.
Daugelis pamatę Bent Hamer kino juostą „Faktotumas“, sukurtą pagal tokio pat pavadinimo Charles’o Bukovskio romaną nustebs ir ištars „Tai visai kitoks Matt‘as Dillon‘as“. Peržvelgus šio gabaus ir žavaus aktoriaus atliktus vaidmenis, sunku bus patikėti, jog Charles’o Bukovskio romano herojus galėjo tikti tradiciškam „sunkaus charakterio vaikėzui“ Matt‘o Dillon‘o įvaizdžiui. Tačiau „Faktotumas“, paremtas antruoju Bukovskio romanu apie lėtą ir žemiškai (pa)prastų nuotykių herojų Henry Chinaskį, nėra tik eilinis aktoriaus laiptelis asmeninėje filmografijoje. Pabrėždamas Bukovskio saviironiją bei humorą, režisierius Bent Hamer paverčia Chinaskį daug simpatiškesniu charakteriu nei Mickey Rourke filme „Barfly“. Žiūrovai to nepastebės tiesiogiai, bet daugelis tiesiog savaime pajus norą išgert alaus su Matt Dillon‘o atstumiančiai patraukliu Henri Chinaski‘u.
Filmas „Faktotumas“ išlieka mažiau ar daugiau, bet ištikimas Charles’o Bukovskio romanui – kur pasakojimo turinys mažiau reikšmingas nei pats pasakojimo stilius. Henri Chinaski balsu pasakoja savo istoriją apie gyvenimišką pasyvią kovą prieš tradicinę žmogaus egzistenciją. Jis šokinėja nuo vieno ant kito neperspektyvaus darbo: vairuoja ledų pripildytą sunkvežimį (tiesiai į barą nusigerti), pildo stiklinius marinatus (pakol išmeta iš darbo dėl alkoholinių gėrimų vartojimo), bando įsidarbinti į žurnalisto poziciją (ir vėl netenka darbo dėl pomėgio išgerti). Akyse lėtai bei smalsiai bėga žmogaus istorija, gyvenančio ant ribos ir pasiryžusio rizikuoti bet kuo, kad jo gyvenimas taptų jo poezija. Poezija gyvenimo, kupino jam patinkančių išgertuvių, lažybų ir apsakymų rašymo. Nereikšmingi darbai tampa tik tarpais tarp nesibaigiančios nuolatinės pastangos užfiksuoti savo gyvenimą apsakymuose, kurių niekas nespausdina.
Būdamas sąžiningas režisierius Bent Hamer neužmiršta priminti ir kitos Chinaskio silpnybės – moterų. Iki tol rašytojas Bukovski, dažnai kaltintas moterų nekentimu ir žeminimu, šiame kūrinyje moteris vaizduoja gyvenančias visuomenės paribiuose taip pat, kaip ir patį pagrindinį herojų. Lili Taylor ypatingai įtaigiai vaidina Jan – sekso ir alkoholio varomo audringo romano objektą (kurią, be abejo, Chinaski sutinka bare), tenorinčią matyti draugužį tiek išgėrusį, kad nenorėtų keltis iš lovos. Na ir Marisa Tomei, taip pat atsiskleidžianti kaip puiki aktorė dviprasmiškoje kitos Chinaski draugužės Lauros vaidmenyje.
Ir taip filmas plaukia nuo scenos iki scenos, nuo baro iki baro, nuo krašto iki krašto. Ir žiūrovai savaime įtraukiami ir keliauja kartu. Matt Dillon‘o herojus, nieko specialiai nedarydamas, šiurkščiai, tarsi nekaltai, tarsi su humoru smogia šiam biurokratiniam pasauliui, kuriame žmonės beprasmiškai leidžia savo laiką ir nevertina savo egzistavimo. Filmas, kurio neverta žiūrėti, jei nesupranti pagrindinio herojaus credo: „Jei kažką bandai, daryk tai iki galo. Kitu atveju geriau nepradėk iš viso“.
"Geras kinas" informacija
86%
7.6
72
