Philippe Besson, jaunas (g. 1967), bet jau garsus prancūzų rašytojas, šlovę pelnė vos įžengęs į literatūros pasaulį. Prancūzijoje labiausiai perkamų knygų dešimtuke jo romanai kopia į aukščiausias vietas. Gimęs mokytojo ir juristės šeimoje, įgijęs teisinį išsilavinimą, Ph. Besson jau pirmuoju savo romanu atkreipė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesį.
Pasirodžius pirmajai jo knygai „Kai nėra vyrų“ (išleista 2001 m.), drąsiai, išradingai pasakojančiai apie platonišką M. Prousto ir šešiolikamečio vaikinuko draugystę, ir kritikai, ir skaitytojai vienbalsiai tvirtino: gimė tikras rašytojas. Romanas apdovanotas Emmanuel Robles premija, kurią skiria Gonkūrų Akademija. Ne paslaptis, kad antroji knyga rašytojui dažnai būna sunkus egzaminas. Ph. Besson jį sėkmingai išlaikė. Po devynių mėnesių (išnešiotas kaip kūdikis!) pasirodė antrasis romanas „Jo brolis“. Tai jaudinanti gedulinga giesmė apie mirštantį brolį. Jie buvo du, Lukas ir Tomas, panašūs kaip dvyniai ir drauge tokie skirtingi. Lukas linkęs į literatūrą, Tomas į muziką, bet juos sieja visus išbandymus atlaikiusi meilė. Nuo pat ligos pradžios Tomas jaučia žiaurią lemtį ir vis dėlto, beveik neturėdamas vilties, pereina tyrimų, ligoninės, skausmingo gydymo golgotą. Gal tai atpildas už padarytas nuodėmes? Jį palieka draugė, tėvai sunkiai ištveria buvimą šalia. Tik Lukas nesitraukia nė per žingsnį, niekada nemeluoja ir diena po dienos seka mums puikią, sukrečiančią sakmę.
Žymus prancūzų režisierius Patrice Chereau, perkėlęs į ekraną ne vieną garsaus rašytojo kūrinį, pagal šią puikią knygą pastatė filmą, kurį žiūrėdamas jos autorius verkė. 2003 m. Berlyno kino festivalyje filmas apdovanotas Sidabriniu lokiu. Filme vaidina: Bruno Todeschini, Eric Caravaca, Maurice Garrel, Antoinette Moya, Fred Ulysse, Nathalie Boutefeu, Sylvain Jacques, Catherine Ferran, Robinson Stevenin. Knygų mugės metu filmas bus rodomas „Lietuvos“ kino teatre.
Trečiasis Ph. Bessono romanas „Vėlyvas ruduo“ apdovanotas didžiuoju RTL skaitytojų prizu, 2003 m. pagal jį pastatytas spektaklis.
Ketvirtasis romanas „Vaikinas iš Italijos“ (pagal kurį šiuo metu statomas filmas) – tai liudijimas, kurį tas šaunus vaikinas Luka pats ir perduoda mums iš ano pasaulio. Iš pažiūros paprasčiausia istorija, bet iš paprastų istorijų randasi nepaprasti romanai. Šiam, pasak prancūzų kritikų, nieko neprikiši, kad ir kaip žiūrėtum. Visko jame yra: ir fantastikos, ir detektyvinių mįslių, kurias reikia išaiškinti, ir meilės trikampis. Čia susipynę trijų veikėjų, Lukos, Anos ir Leo, likimai. Trys gyvenimai, trys skirtingi požiūriai, trim balsais pasakojami atskiruose skyreliuose. Visi tie gabalėliai susidėlioja į vientisą mozaiką.
Luka dingo. Jo draugė Ana sužino, kad mylimojo kūnas rastas Arno upėje. Trečias veikėjas, Leo, nerimauja, negaudamas žinių iš Lukos, kuris yra jo meilužis. Iš anapus Luka pasakoja apie savo laidotuves, kapų tylą, dūlėjimą, mėgina paaiškinti, kodėl gyveno dvigubą gyvenimą. Ana, nieko nežinanti apie Leo egzistavimą, stengiasi įminti mįsles, atkakliai ieško tiesos, nes bet kokia tiesa ar net pasaka, kuria galėtų tikėti, jai geriau už nežinomybę. Leo, kuriam Luka buvo parodęs Anos nuotraukas ir nežadėjęs su ja išsiskirti, neteko vienintelio artimo žmogaus ir nuo skausmo ginasi šiurkštumu. Įtampa neatslūgsta per visą romaną, nei Ana, nei Leo taip ir nesužino, ar Luka nusižudė, ar buvo nužudytas. Ar mirė iš meilės, ar iš nevilties, ar pavargęs nuo melo? Tik skaitytojams leista šitai sužinoti. Savo mirties paslaptį jiems atskleis pats Luka.
Penktasis romanas „Trapios dienos“ (2004 m.). Tai romanas apie paskutiniuosius poeto Arthur Rimbaud gyvenimo mėnesius. Pagal šį romaną taip pat statomas filmas.
Philippe Bessono kūriniai išversti daugiau nei į 12 kalbų. Į lietuvių kalbą jau išversti du romanai – „Vaikinas iš Italijos“ ir „Jo brolis“, kiti – verčiami.
Leidykla „Žara“ Tel. 272 91 17
6.1
93%
77
