Pažinti ir suprasti kitokį : prancūzų diplomatai Lietuvoje 1919-1940

2014 m. kovo 25 d., 18 val.

Pažinti ir suprasti kitokį: prancūzų diplomatai Lietuvoje 1919-1940. Vilniaus universiteto lektorės istorikės dr. Vilmos Bukaitės paskaita Prancūzų institute Lietuvoje (Didžioji g. 1, Vilnius). Renginio moderatorius politologas Lauras Bielinis.

Lietuvos ir Prancūzijos politiniai santykiai 1919-1940 m. buvo sudėtingi, prieštaringi ir niekados netapo glaudūs, jų ekonominis bendradarbiavimas buvo vangus. Nepaisant to, tarpukario Lietuvos kultūriniai ryšiai su šia Vakarų Europos valstybe nuolat stiprėjo. Didelę įtaką abiejų valstybių ryšiams turėjo Paryžiuje akredituoti lietuvių, o Kaune - prancūzų diplomatai. Paskaitoje "Pažinti ir suprasti kitokį: prancūzų diplomatai Lietuvoje 1919-1940" Vilniaus universiteto lektorė istorikė dr. Vilma Bukaitė atsakys į klausimus, koks buvo jų vaidmuo formuojant Prancūzijos vyriausybės požiūrį į Lietuvą, apibūdins jų įtaką prancūzų kultūros skaidai Lietuvoje.

Lietuvių istoriografijoje neretai rasime Lietuvos tuometinės priešininkės Lenkijos interesams tarnaujančio prancūzų diplomato vaizdinį. Žinoma, prancūzų diplomatai, veikdami Lietuvoje, vadovavosi visų pirma savo tėvynės interesais. Vis dėlto jų santykis su Lietuva buvo skirtingas, kito priklausomai nuo ryšių su lietuvių politikais intensyvumo, Prancūzijos politinių interesų ir tarptautinės politinės padėties. Be to, dalis Lietuvai parankių jų siūlymų liko neįgyvendinta. Paradoksalu, bet stipriausi neformalūs prancūzų diplomatų, ypač ilgamečio laikinojo atstovo Gabriel Padovani, konsulo Georges Eybert ryšiai su lietuvių politikais buvo užsimezgę 1920-1927 m., kai abiejų valstybių santykiuose buvo juntama nemenka įtampa. Šie diplomatai, kaip ir Oskaras Milašius, vėliau Petras Klimas Paryžiuje, švelnino abiejų valstybių priešpriešą, padėjo prancūzams lengviau suprasti nenuolaidžią Lietuvos poziciją Vilniaus ir Klaipėdos klausiamais. Tiesa, G. Padovani ir G. Eybert, kaip ir dalis jų kolegų Vidurio Rytų Europoje, neturėjo specialaus profesinio išsilavinimo. Žemyne staiga padaugėjus valstybių, Prancūzijos užsienio reikalų ministerija kurį laiką turėjo remtis į šį regioną nublokštais kariškiais, verslininkais, pedagogais. Tuo tarpu politinių santykių įtampai atslūgus, nuo 1926 m. Prancūzijos pasiuntinybei Kaune vadovavę profesionalūs diplomatai Gabriel Puaux ir René Ristelhueber nuobodžiavo Lietuvos laikinojoje sostinėje ir ieškojo būdų kuo greičiau rasti kitą tarnybos vietą. Tiesa, nepaisant to, Prancūzijos pasiuntinybė bene aktyviausiai tarp Kaune akredituotų diplomatinių atstovybių dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime.

1940 m. birželį abiejų valstybių likimus dramatiškai susiejo dvi okupacijos: Lietuvą okupavo SSRS, o Prancūziją - Vokietija. Paskutinysis Prancūzijos pasiuntinys Kaune Georges Dulong 1955 m. prancūzų spaudoje paskelbė atsiminimus - išsamų ir reikšmingą liudijimą apie Lietuvos okupaciją bei aneksiją.

Kuris prancūzų diplomatas išmoko lietuvių kalbą, kodėl G. Puaux laikė Kauną vienu iš trijų blogiausių postų Europoje, kodėl R. Ristelhueber skaitė lietuviams paskaitą apie kinų kalbą ir rašybą, kiek istorikų buvo tarp Prancūzijos pasiuntinių Lietuvoje ir kokio poveikio tarnyba Kaune turėjo tolimesnei prancūzų diplomatų karjerai - į šiuos klausimus bus atsakyta V. Bukaitės paskaitoje "Pažinti ir suprasti kitokį: prancūzų diplomatai Lietuvoje 1919-1940".

Prancūzų institute Lietuvoje (Didžioji g. 1, Vilnius).