Specialioji programa „Rusijos kino šimtmečiui“

Valerij Bosenko

Akiračiu vadiname tai, kas yra tiesiai priešais akis, ir tai, ką matome šoniniu regėjimu. Žiūrėdami tiesiai, reiškinį matome frontaliai, iš priekio. Šoninė rega reikalauja į daiktą įsižiūrėti, jį apžiūrinėti. Šiaip ar taip, be šoninės regos fiziškai matomas akiratis susiaurėja ir sumažėja. Tai – akivaizdu. Vertinant rusų, sovietų, Rusijos kiną ne vieną dešimtmetį dominavo frontalus vaizdas. Ir kai buvo kalbama apie planuojamą pagal temų svarbą kino gamybą, ir kai pagal griežtai patikrintus ideologinius postulatus buvo atsirenkamos parengtos programos. Būtų kvaila neigti tas totalitarinio laikotarpio klišes, kai kalbame apie sovietinį kiną. Gamtoje neegzistuoja viena srovė, tad ir pagrindinės sovietinio laikotarpio rusų kino linijos neapribojo partiškumas, liaudiškumas ir kitokie „-iškumai“. Dažnai tai, kas likdavo to kino paraštėse, buvo ir įdomiau, ir svarbiau. Taigi, šios mini retrospektyvos pagrindu tapo tarsi šoniniu regėjimu pamatytas Rusijos kinas, marginalumo principas.

Universaliam sovietų kino meistrui – aktoriui, režisieriui, klasikui – „Sentimentalus romansas 2000. Requiem XX amžiui“ “Sentimentalnij romans – 2000. Rekviem XX vieku“ Filmo autorius Valerijus Bosenko (muzikinis filmas, Rusija, 2000, 57 min.) 12 d. – 21.10

„Sentimentalus romansas 2000. Requiem XX amžiui“ – tai kino sonetų vainikas. Jis buvo skirtas rusų kino šimtmečiui ir neskubant aštuonerius metus kuriamas Rusijos valstybiniame kino archyve. Rusų kinas prasidėjo filmu-daina „Stenka Razinas“. Praėjus šimtui metų 15 dainų-kino miniatiūrų, kurias atliko sidabrinis Rusijos balsas, dainininkas iš Sankt Peterburgo Olegas Pogudinas, tapo savotišku maršrutu po Rusijos XX amžių, svarbiausius jo momentus. Pirmieji atskirų ciklo fragmentų žiūrovai Rusijoje ir Ukrainoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Kroatijoje įvertino filmo originalumą ir montažo pagrindu tapusį vaizdo ir poetinio žodžio kontrapunktą. II tarptautiniame trumpo metražo filmų apie meną festivalyje Bergame (Italija) ciklui buvo skirtas specialusis prizas „Auksiniai Bergamo vartai“ už „filologinį prisodrinimą ir mokėjimą atkurti išnykusią kino magiją“.

"Skalvijos" informacija