Filmo premjera įvyko 2002 m. Kanų tarptautiniame kino festivalyje. Speciali filmo peržiūra festivalyje iškart sukėlė kontroversijas, nes tai pirmasis vaidybinis filmas, pasakojantis apie armėnų tautos genocidą.
Atom Egoyan - režisierius, scenaristas, prodiuseris, montažininkas, operatorius. Jis gimė Kaire, 1960m., menininkų šeimoje.Vaikystėje jo pavardė skambėjo Yeghoyan, vėliau režisierius ją “pakoregavo”. Šeima iš Egipto emigravo į Vakarų Kanadą. Būdamas 18 metų Egoyan įstojo į Toronto universiteto tarptautinių santykių fakultetą. Studijuodamas jis kūrė trumpo metražo filmus, vienas iš kurių tapo televizijos serialo “Kanados įspūdžiai” dalimi. Honorarus, kuriuos jis gavo už televizijai parduotus studentiškus filmus, Egoyan įdėjo į savo pilno metražo debiutą “Artimas giminaitis” (“Next of Kin”). Po jo sekęs filmas “Šeimyninė peržiūra” (“Family Viewing”, 1987) atnešė režisieriui tarptautinį pripažinimą, jis pradėjo aktyviai bendradarbiauti su JAV ir Kanados televizijomis. 1987m. Wim Wenders, Monrealio festivalyje atsiimdamas prizą už filmą “Dangus virš Berlyno”, padėkojo žiuri ir pasakė, kad apdovanojimo labiau vertas yra “Šeimyninės peržiūros “ autorius. Po dešimties metų Egoyano filmas “Šviesus rytojus” ( “The Sweet Hereafter”) gavo Didįjį Kanų festivalio žiuri prizą bei FIPRESCI ir Ekumeniniės žiuri prizus. Kanadoje Egoyan dukart buvo pripažintas geriausiu metų režisieriumi ( už filmus “Egzotika” ir “Šviesus rytojus”) ir vienąkart – geriausiu scenaristu (už filmą “Felicijos kelionė”). Egoyano filmų premjeros vyksta didžiausiuose festivaliuose (Kanų, Berlyno). Nuo 1997m. jis sėkmingai bendradarbiauja su Anglijos ir JAV operos teatrais. 1999m. Egoyan buvo apdovanotas Kanados ordino karininko vardu. Režisieriaus žmona – Arsinee Khanjian vaidino daugumoje jo filmų. Lietuvoje kino teatruose buvo rodytas Egoyano filmas “Egzotika”, beveik visus jo filmus rodė Baltijos televizija bei LNK.
.... Garsus kino režisierius Sarojan (Charles Aznavour) Kanadoje kuria filmą apie armėnų tautos genocidą. Sarojano filmo herojus – armėnų dailininkas Arshil Gorky, kurio paveikslai puošia ne vieną pasaulio galeriją. Būdamas vaikas, Gorky paliko tėvynę, emigravo į Ameriką ir ten baigė gyvenimą savižudybe. Sarojaną konsultuoja meno istorikė Ani (Arsinee Khanjian), parašiusi knygą apie Gorky. Ani sūnus Rafis vyksta į Turkiją, kad nufilmuotų Vano apylinkes, kur praėjo Gorky vaikystė. Muitinėje jį sulaiko kilus įtarimui, kad jo atvežtose dėžėse yra ne kino juosta, o narkotikai. Vykti Rafi paskatino jo netikra sesuo Silija , kuri nekenčia Ani, nes mano, kad ši yra kalta dėl Silijos tėvo mirties. ”Ararate” – daug herojų. Virš tragiškai susipynusių jų likimų tvyro kruvinų žudynių, per kurias XX a. pradžioje turkai nužudė per pusantro milijono armėnų, šešėlis. Kartu “Araratas “ – tai “filmas filme”, kuriame Egoyan bando paaiškinti, kodėl neįmanomo sukurti filmo apie genocidą.
Egoyan: “Sukurti istorinį filmą apie prieš šimtmetį įvykusias skerdynes, yra neįmanoma. Skirtingai nei, tarkime, apie Holokautą, apie kurį liudija daugybė išlikusių dokumentų, apie armėnų genocidą išliko mažai patikimų liudijimų. Nenorėčiau tvirtinti : “Buvo būtent taip”. Aš tik numaniau, kaip galėjo būti. Įsivaizdavau save aštuoniolikmečiu vaikinu, filmo herojumi. Žmogumi, kuriame gyvas šeimyninių legendų kompleksas ir tos tragedijos atmintis”. Egoyan: “ Užsienio armėnai neturi savo žemės, kultūra jiems tampa žeme. Mano filmas – savotiška Ararato instaliacija, mitas, paneigiantis istoriją, kurią, kaip žinome, rašo užkariautojai.”
6.6
100%
