Šių dienų Monrealyje garsus didžėjus Antuanas, neseniai išsiskyręs ir įsimylėjęs, vis dar jaučia stiprų ryšį su buvusia žmona, kuri tikisi jį susigrąžinti. Tuo metu 1969-ųjų Paryžiuje vieniša mama Žaklina besąlygiškai myli ir rūpinasi Dauno sindromą turinčiu sūnumi Lorenu. Kai šis pamilsta klasės draugę, Žaklina priima lemtingą sprendimą. Šias dvi iš pirmo žvilgsnio nesusijusias meilės ir išsiskyrimo istorijas jungia džiazo albumo „Café de Flore“ melodija.
„Ypatinga emocija, beprotiškai gera muzika bei gražios, bet tuo pačiu ir skaudžios meilės istorijos, verčiančios permąstyti savo santykius su artimaisiais, o ypač mylimaisiais – tai „Café de Flore“. Filmas užima ypatingą vietą mano širdyje, nes 2012 metais, kai filmas pirmą kartą buvo parodytas „Kino pavasaryje“, viso festivalio metu buvo galima girdėti muziką būtent iš „Café de Flore“. Žaviuosi, kad net ir pasakojant skausmingas meilės istorijas, režisierius išlaiko filmo šviesą ir žmogiškumą. Tad pasimėgaukite „Café de Flore“, o būdami Paryžiuje nepraleiskite progos aplankyti ir jaukią to paties pavadinimo kavinę.“ (Vida Ramaškienė)
