Sode ant suolelio sėdintis jaunuolis pasakoja pašnekovui savo istoriją. Į jo miestą atvyko paslaptingas daktaras Kaligaris, kuris mugėje rodė somnabulą Čezarę. Pastarasis transe išpranašaudavo žmonėms, kiek jiems liko gyventi. Netrukus mieste prasidėjo keistos žmogžudystės. Pasakotojas nusprendė pasekti Kaligarį ir įsitikino, kad jo nurodymu žudo somnambulas. Kaligario pėdsakai atvedė jį į psichiatrinę ligoninę, kurios vyriausiasis gydytojas, pasirodo, yra Kaligaris…
Reklaminis filmo šūkis skambėjo: “Tu tapsi Kaligariu” (“Du must Caligari werden”).
Šiuo filmu prasidėjo viena svarbiausių kino istorijos srovių – ekspresionizmas. Jos ištakos glūdi XX a. pradžios vokiečių dailėje, mene, filosofijoje. Scenarijus sekė ir vokiečių romantikų bei viduramžių pasakų tradicija. Ekspresionistai nusprendžia pritaikyti kine naują estetiką, kuri apibūdinama "kaligarizmu". Ji artima teatrui, tačiau filmo dailininkai teigė norėję sukurti ekrane "gyvus paveikslus". Pasak kai kurių kino istorikų, filmas išreiškė Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios vokiečių tautos vidinę būseną ir nuspėjo nacių atėjimą į valdžią.
Garsiausi epizodai: daktaras Kaligaris maitina šaukštu karste gulintį Čezarę; ekspresionistiškai kreivos mažo miestelio gatvės ir stogai, kuriais nuo persekiotojų bėga Čezarė; baltas merginos, kurią pagrobia Čezarė, kambarys; Kaligaris kalėjime; juodu triko aprengto Čezarės siluetas.
7.7
100%
