Šiuo filmu, originaliai supynęs dokumentinio ir vaidybinio kino žanrus, Shohei Imamura atėjo į dokumentiką. Juostoje režisierius bando tyrinėti vieną japonų visuomenės fenomeną – kiekvienais metais daug vyrų dingsta iš savo kuriamų gyvenimų, palikdami šeimas, darbus ir išnykdami nežinomybėje. Filmas seka paskui vieno tokių vyrų sužadėtinę Yoshie Hayakawa, ieškančią tiesos apie savo dingusį mylimąjį. Tačiau šis filmas yra daugiau, nei vieno vyriškio paieškos, tai - žmogaus gyvenimo anatomijos studija.
Nutrindamas ribas tarp “tikrų žmonių” ir aktorių, nesurežisuotos tikrovės ir suvaidintų scenų, realaus pasaulio ir jo imitacijos, Imamura kuria provokuojantį, painų, mįslingą filmą, kurį drąsiai galima vadinti vėlesnių Kiarostami ar Makhmalbaf’o eksperimentų pirmtaku.