Žymus švedų režisierius Ingmaras Bergmanas pavadino filmą „Edvardas Munchas“ genialiu kūriniu. Tai „Oskaro“ laureato režisieriaus Peterio Watkinso šedevras, nagrinėjantis garsiojo paveikslo „Šauksmas“ autoriaus Edvardo Muncho gyvenimą ir kūrybą. Filmo režisierius ir aktoriai (beveik visi jie – neprofesionalai) improvizuoja remdamiesi Muncho gyvenimo faktais. Filme neįtikėtinai įvairiapusiškai atsiskleidžia ne tik paties dailininko portretas, bet ir visos XIX amžiaus Skandinavijos visuomenės grožis bei bjaurastis, kurią Munchas ir perteikė savo paveiksluose. Tai nerimo ir baimės kupinas žvilgsnis į politiškai bei socialiai sudėtingą laikotarpį, kuris pagimdė Edvardo Muncho stilių – ekspresionizmą. Nuo Oslo Kristianijos, kurioje dailininkas užaugo kartu su baisių ligų kankinama šeima... Iki Berlyno, kur po simbolizmo studijų ir pažinties su rašytoju Augustu Strindbergu jis rado jėgų sukurti be galo nuoširdų kūrinį... Kur konservatyvių kritikų jis buvo sumaišytas su žemėmis už „nervingus spalvų derinius“.
Sunkias siužetines scenas dailininko studijoje ir kitur vis pertraukia Munchą persekiojantys prisiminimai, jo prarastos meilės vaizdiniai, kurie tik pabrėžia jo vienatvę ir jam nepasiekiamos ištekėjusios moters ilgesį. Filmo spalvų paletė svyruoja tarp juodos ir mėlynos, Muncho mylimų „mirties spalvų“. Vidinis dailininko pasaulis nutapytas režisieriaus eksperimentais su garsu ir juosta.