1967-ieji. Jaunas, į kosmonautus pretendavęs, tačiau juo netapęs lakūnas Jura pasiunčiamas į Legnicą. Į šią „Mažąją Maskvą“, kaip ją tuo metu vadino dėl didžiausios sovietų kariuomenės įgulos Rytų Europoje, jis atvyksta drauge su dailia jauna žmona Vera. O ši, susižavėjusi lenkų poezija ir muzika, „draugystės konkurse“ pakeri publiką atlikdama „Grande Valse Brillante“ – dalį kūrinio padainuoja lenkiškai ir laimi pirmą vietą. Tą patį vakarą ji susipažįsta su lenkų karininku ir muzikantu Michalu. Nors abu ilgai bando priešintis užgimusiam jausmui, tačiau rusės ir lenko meilė draudžiama, nelegali, tegalinti skleistis slapčia...
Filmas apdovanotas daugelyje kino festivalių, be kitų – Grand Prix („Auksinius liūtus“) Gdynės kino festivalyje ir 7 Lenkų kino akademijos apdovanojimus – „Erelius“.