1971 m. Kanų kino festivalio Premija už gyvenimo indėlį;
1971 m. Donatello „Dovydo“ premija už geriausią režisieriaus darbą;
1972 m. „Sidabrinė juosta“ už geriausią operatoriaus darbą (Pasqualino De Santis), geriausius kostiumus (Piero Tosi), geriausią režisieriaus darbą ir geriausią antro plano vaidmenį (Silvana Mangano).
Sunkią krizę išgyvenęs penkiasdešimtmetis vokiečių muzikantas Gustavas von Ašenbachas (Dirk Bogarde) 1911 m. atvyksta pailsėti į Venecijos Lido kurortą. Viešbutyje, kuriame apsistoja, menininko dėmesį patraukia lenkų šeima ir jų vyriausias sūnus – nuostabaus grožio paauglys Tadzio (Björn Anderson). Jo dar nepažinusį Gustavą užvaldo ypatingas jausmas. Drėgnas Venecijos klimatas trikdo ir alina Gustavo sveikatą, todėl jis nusprendžia nedelsdamas išvykti. Tačiau stotyje įvyksta nesusipratimas su bagažu, ir muzikantas persigalvoja. Tuo metu, valdžiai tylint, į Veneciją atslenka maras. Sužinojęs tiesą, Gustavas nusprendžia įspėti lenkų šeimą, bet, sutikęs jaunuolį, taip ir neprabyla. Norėdamas nuslėpti savo amžių, jis nusidažo plaukus ir išsidažo veidą, pavirsdamas groteskiška būtybe. Lido pakrantėje dar kartą sutinka Tadzį. Paniręs į gilias mintis apie jaunuolį, Gustavas miršta. Jo veidą išmargina tirpstantis makiažas.
35
