Filmo scenarijus paremtas vokiečių ekspresionisto Franko Wedekindo 1888 m. parašyta apysaka. Debiutuojanti didžiajame kine Lucile Hadzihalilovic skiria filmą širdies draugui režisieriui Gasparui Noe ("Nesugrąžinamas laikas"). Mistiškame filme ji pateikia daugiau mįslių nei atsakymų ir už tai). Filmas iškovojo pagrindinį Stokholmo festivalio prizą, o San Sebastjano festivalis režisierę apdovanojo "Geriausio naujojo režisieriaus" prizu ir 90 tūkst. eurų.
Į miške įkurtą mergaičių gimnaziją karste patekusi šešiametė Airis iš kitų auklėtinių sužino, kad čia yra "namai", kuriuos palikti draudžiama. Gimnazijoje beveik nėra suaugusiųjų, išskyrus dvi jaunas mokytojas, kurios dėsto vien tik šokio ir biologijos pamokas.