Berlyno viešbučio portjė didžiuojasi savo uniforma, ji labai imponuoja ir vyriškio kaimynams. Pažemintas pareigose ir netekęs uniformos, vyriškis tampa tualeto patarnautoju. Kaimynai iš jo tyčiojasi, portjė jaučiasi pažemintas ir net galvoja apie savižudybę. Tačiau režisierius filmą baigia Holivudą parodijuojančia laiminga pabaiga: ant portjė rankų miršta milijardierius, palikęs filmo herojui visus savo pinigus.
Filmas žymėjo iš ekspresionizmo išaugusio Kammerspiel stiliaus pradžią. Tai buvo filmai apie dideles paprastų žmonių dramas ir jų vargingą kasdienybę. Kammerspiel filmuose kadre nebelieka nieko nereikalingo, o daiktai dažnai įgyja simbolinę prasmę – šiame filme simboliškos yra besisukančios viešbučio durys, portjė uniforma, jo dukters nuometas, skėtis, laiptai ir pan. "Paskutiniame žmoguje" pirmąkart panaudota vadinamoji subjektyvi, laisvai judanti kamera. Svarbūs ir kameros rakursai: besididžiuojantis savimi Janningso herojus filmuojamas iš apačios, kad atrodytų reikšmingesnis, atsidūręs vyrų tualete – iš viršaus, kad labiau būtų išryškintas menkumas ir slegiantis pažeminimas.
Garsiausi epizodai: besisukančios viešbučio durys; svajonių uniforma; vestuvėms dukters iškeptas pyragas ir susijaudinęs tėvas; kaimynų patyčios; plaunantis tualeto grindis portjė; herojaus triumfas.
7.7
78
90%
