Dvidešimt ketverių metų Antuanas Duanelis paleidžiamas iš karinės tarnybos dėl ūmaus charakterio. Jis sugrįžta pas savo mylimąją Kristiną. Merginos tėvai suranda jam naktinio sargo vietą. Kai iš ten jis išmetamas, tuomet jį priima seklių agentūra. Šiame filme subtiliai susipina lengvabūdiškos ir rimtos gaidos, panašiai kaip filmo pabaigoje skambančioje Charles’io Trénet dainoje „Kas lieka iš mūsų meilės?”
Filmas laimėjo prancūzų Didįjį prizą, Louis Delluco prizą, Kino meno ir mokslų akademijos apdovanojimą, Britų kino instituto ir Holivudo užsienio asociacijos apdovanojimus.
6.6
88%
88
