Danielai nėštumas netikėtai tapo skausmingiausia patirtimi, įstūmusia ją į vienatvę. Režisierė jos istoriją paverčia intymiu ir poetišku meno kūriniu.
„Tikėjausi 40 savaičių nėštumo kaip ir bet kuri kita moteris“, – sako Daniela, slovakų režisierė ir fotografė. Bet tada: „Šokas. Netikėtai buvo tik 24.“ Nors tuo metu vaisius jau laikomas žmogumi, dar nėra visiškai išsivystę gyvybiškai svarbūs organai. Tikimybė, kad kūdikis išgyvens – nepaprastai maža. Savo baimės, gėdos, pažeminimo ir vilties išgyvenimus Daniela supina su kitų motinų patirtimi. Rezultatas – sudėtingas, gilus ir sukrečiantis apmąstymas apie moters teisę į privatumą ir kūno autonomiją, o taip pat apie visuomenėje paplitusią baimę ir atsainų požiūrį į neišnešiotus, specialiųjų poreikių ar neįgalius vaikus. Šis filmas-esė – itin atvira duoklė rizikos grupės naujagimių ir pažeidžiamų vaikų motinoms ir šeimoms.
Siužetas

Jaguaras
Le Dernier Jaguar
Amazonės džiunglėse kartu su mokslininkais tėvais gyvenanti šešiametė Ema susidraugauja su jaguaro jaunikliu. Brakonieriams sumedžiojus jo mamą, juodas kaip angliukas jaguaras lieka visiškai vienas. Geros širdies mergaitė priglaudžia bejėgį „kačiuką“ ir pavadina jį Houp vardu. Deja, netrukus brakonieriai tampa atsakingi ir už pačios mergaitės šeimoje įvykstančią tragediją - likęs vienas Emos tėtis nebegali būti džiunglėse ir kartu su dukra sugrįžta į gimtąjį Niujorką. Mieste mergaitė pamažu pratinasi prie civilizacijos, tačiau džiunglių grožio ir laisvės pamiršti negali. Taip praeina aštuoneri metai. Tačiau netikėtai senas šeimos draugas praneša, kad brakonieriai vėl kėsinasi į vienintelį džiunglėse likusį Emos jaguarą. Paauglė net nesudvejojusi nusprendžia vykti į savo vaikystės namus ir padaryti viską, kad apsaugotų savo ,,viltį”.