Jerzy Kawalerowiczius (g. 1922 m.) – režisierius ir scenarijų autorius, Kino studijos KADR vadovas, Lenkų kino kūrėjų draugijos garbės pirmininkas, Paris III universiteto – naujosios Sorbonos ir Lodzės kino mokyklos garbės daktaras. Filmų "Joana, angelų motina" (1961, Kanų tarptautinio kino festivalio Sidabrinė palmė), "Faraonas" (1965, nominacija Oscarui), "Austerija" (1982, Grand Prix – Auksiniai Gdansko liūtai) ir kt. autorius.
* * *
BRANGIAUSIAS FILMAS LENKIJOS KINO ISTORIJOJE, kainavęs 18 milijonų JAV dolerių, nufilmuotas Tunise, Prancūzijoje, Romoje, Lenkijoje
Didingas epinis filmas apie valdžią,pasiaukojimą ir meilę, kuri pakeitė SENOVĖS ROMĄ...
Pavadinimas “QUO VADIS” kilęs nuo romėnų šventyklos Domine, quo vadis, kur, kaip pasakoja senovės legenda, Jėzus Kristus akmenyje paliko savo pėdos įspaudą. Rašytojo Henryko Sienkiewicz'iaus knyga “QUO VADIS” buvo išleista 1898 m. ir iškart tapo populiari JAV ir daugelyje Europos valstybių. Ji buvo išversta į 48 užsienio kalbas ir išspausdinta 80-tyje šalių. Tai geriausiai pasaulyje žinoma lenkų knyga. Pagal šią knygą pirmasis filmas pasirodė 1899 m. , kitos ekranizacijos sekė 1901 m., 1908-1909, 1910, 1912,1924 m. ir taip toliau. Režisierius Jerzy Kawalerowicz apie filmą "QUO VADIS" ėmė mąstyti prieš 35 m. Buvo parašytos kelios scenarijų versijos. Dėl lėšų stygiaus filmas tuomet nebuvo kuriamas, tačiau per režisieriaus 75-erių metų jubiliejų prieš ketverius metus buvo rimtai pradėta ruoštis filmo gamybai... Ir tikslas pasiektas: mes galime pamatyti įspūdingą lenkų kino kūrinį: 127 filmavimo dienos, 70 aktorių, 1700 epizodinių vaidmenų, 11 filmavimo vietų, 1200 kostiumų, 15 liūtų, 30 arklių, 6 tonos maisto, 300.000 litrų vandens, 10 kg pudros, 1.000 buteliukų lako, 95 km kino juostos ir t. t.
Romos karvedys Markus Vinicijus įsimyli kilmingąją Lygiją, kurią Romos valdovas Neronas paima nelaisvėn. Markus puola į neviltį. Jam sutinka padėti jo dėdė Petronijus, visos Romos eruditas, vienintelis žmogus, kuriuo pasitiki kaprizingasis Neronas. Petronijui pavyksta įkalbėti Neroną ir šis perleidžia Lygiją Markusui. Tačiau išdidžioji Lygija negali būti pavaldine, nors ir labai myli Markusą. Ji pabėga ir prisiglaudžia pas pirmuosius krikščionis. Tuo metu jie apkaltinami Romos padegimu ir už tai jiems skiriama pati žiauriausia to meto bausmė – žūti plėšrių liūtų nasruose. Lygija - viena tarp jų...
6.6
100%
42
