Neregėto grožio gamtos kampelyje garsioji japonų režisierė Naomi Kawase nufilmavo didžiai jaudinančią istoriją apie senuką, kuris ieško paguodos ir mėgina atsigauti po sukrečiančios nelaimės. Tai yra nuostabi elegija amžinai ir galingai meilei, kuri gali išlikti atspari mirčiai ir neišsitrinti iš blėstančios atminties.
Senasis Šigeki jau daugelį metų gyvena prieglaudoje ir kenčia nuo silpnaprotystės. Jis nuoširdžiai džiaugiasi kiekviena diena šiuose rūpestinguose namuose, kuriuose pilna šviesos ir ramybės. Visiškai šalia senelių prieglaudos stūkso milžiniškas ir daug paslapčių menantis miškas. Būtent tarp tų medžių Šigeki prisimena šiltus santykius su jau mirusia žmona Mako. Jis rašo ilgus ir jausmingus meilės laiškus, kad tylumoje įrodytų nemirštančios meilės egzistavimą.
Sunkiai sergantis Šigeki aiškiai suvokia 33-ųjų mylimos žmonos Mako mirties metinių artėjimą. Tai bus ypatinga diena, kuri kardinaliai pakeis jo įpročius ir kasdieninius ritualus. Pagal Japonijos Budizmo tikėjimą prieš 33-ejus metus mirusio žmogaus siela privalo visiems laikams iškeliauti amžinam poilsiui į Budos žemę. Tai reiškia, kad Šigeki turės galutinai atsisveikinti su Mako.
Specialų išsiskyrimo ritualą akylai stebi jauna medicinos seselė Mačiko, kuri skiria labai daug laiko nuoširdžiam bendravimui su beveik nekalbančiu senoliu. Ji stengiasi kiek įmanydama palengvinti nenumaldomą širdies skausmą, nors pati dar nėra atsigavusi po staigios ir netikėtos mažo sūnelio mirties. Kadangi tik vienas skiemuo Mačiko varde skiriasi nuo Mako, tai Šigeki pradeda savotiškai suprasti situacijos pasikeitimus. Vieną dieną jauna mergina ir senukas pasiklys miške ir pabėgs nuo savo tikrųjų asmenybių. Silpnesnis taps stipresniu, o prižiūrėtojui prireiks pagalbos.
60-ojo Kanų festivalio didžiuoju žiuri prizo apdovanoto filmo įvykiai plėtojasi vakarinę Japonijos dalį puošiančiame Tavara kalnų regione. Mažuose kaimeliuose gyvenantys žmonės iki šiol praktikuoja senovines laidotuvių apeigas ir nuolankiai laikosi savo protėvių įdiegtų tradicijų. Jie tiki, kad skaudžios netekties akimirką mirusiojo siela apsigyvena mistiniame ir žaliuojančiame miške.
Įtaigus pagrindinis vaidmuo užgula neprofesionalaus aktoriaus pečius ir nuo pat pirmųjų minučių palieka autentiškumo pojūtį. Naudotų knygų parduotuvės savininkas Shigeki Uda puikiai susitvarko su sudėtinga užduotimi, nors jam teko vaidinti žymiai vyresnio amžiaus žmogų. Režisierei Naomi Kawase meistriškai pavyko supinti emocijų geografijos žemėlapį iš senųjų japoniškų tradicijų, filosofinės lyrikos, vizualaus harmoningo stiliaus, jaudinančios muzikos garsų ir įkvepiančių regiono gamtovaizdžių.
6.6
73%
72
